"Akiračių" ryšiai su okupuota Lietuva

LTDėl Antrojo pasaulinio karo realijų į užsienį pasitraukusi lietuvių išeivija tapo sovietinės Lietuvos oponentų gretos nariais. 1968 – 2005 m. lietuvių išeiviai leido mėnraštį ,,Akiračiai“, kuriame buvo rašoma ne tik apie išeivijos gyvenimą, bet ir didelis dėmesys buvo kreipiamas okupuotai Lietuvai, jos pramonės, ekonomikos, mokslo, demografijos ir kt. aktualijoms. Straipsnyje yra nagrinėjama akiratininkų diskusija su ,,Tėviškės“ draugija ir ,,Akiračių“ taktika bandant pramušti geležinę uždangą. Akiratininkų antisovietinė propaganda ir bandymai pramušti geležinę uždangą buvo maskuojami kultūrinių ryšių rėmimu bei propagavimu. Išeivijos lietuviai dėl savo veiklos susidurdavo su sovietų saugumu, kuris buvo numatęs spaudos dezinformavimo ir neutralizavimo priemones. Akiratininkai, įgyvendindami savo siekius, buvo gerai organizavę ir suplanavę akciją, kurios sėkmė buvo grindžiama iš pradžių kelionių į Lietuvą ir asmeninių ryšių su jos inteligentais užmezgimu, o vėliau pradedant oficialų tiesioginį dialogą su Lietuvos kultūriniais sluoksniais. Pamažu akiratininkų užmegzti tiesioginiai ryšiai su Lietuvos mokslo ir kultūros žmonėmis išeidavo iš ,,Tėviškės“ draugijos kontrolės.Reikšminiai žodžiai: "Akiračiai"; Sovietinė Lietuva; Okupuota Lietuva; Emigracija; Išeivija; "Tėviškės" draugija; KGB; Ardomoji veikla; Santara - Šviesa; KGB agentai; Sovietinė propaganda; Sovietinė Lietuva; Išeivijos spauda; "Akiračių" mėnraštis; Antisovietinė propaganda; Sovietų saugumas; Kultūriniai ryšiai; Henrikas Žemelis; Soviet Lithuania; Emigration press; Monthly "Akiračiai"; Anti-Soviet propaganda; Soviet security; KGB; "Tėviškė" Society; Cultural relations; Henrikas Žemelis.

ENIn addition to persistent efforts in various international forums to remind the world of the Soviet occupation of the Baltic countries, the diaspora of those nations sought other methods of political activity as well. Some Lithuanian émigrés ventured, in their anti- Soviet endeavors, to make use of the opportunities provided by the politics of detente and the opening up of cultural relations without changing their essential outlook and main aim of restoring Lithuanian independence. In this spirit the monthly Akiračiai devoted much attention to the problems of Soviet- occupied Lithuania. Besides speaking up for relations between the diaspora and Lithuania itself and arguing with conservative diaspora elements, Akiračiai went a step further—it sought by all legal means possible to break through the Iron Curtain, to enter into contact with Lithuanians in the home country, especially those in the creative and scholarly community, and through such contacts to promote Western ideas of freedom and tolerance. In establishing these relations with Lithuania's cultural workers people in the diaspora inevitably had to face the Tėviškė Society for Cultural Relations with Lithuanians Abroad and to endure the attention of the KGB.Thus this article aims, first, to analyze closely the efforts of the Akiračiai group to penetrate the Iron Curtain; their discussions with the Tėviškė Society; and their attempts to obtain articles from, and interviews with, representatives of Soviet-occupied Lithuania. Second, it aims to describe the position and tactics of Akiračiai in this political game. Finally, it attempts to support the conclusion that in cleverly handling the discussion and in selecting topics of mutual interest, the monthly Akiračiai managed to sustain in its pages a rather well-disguised anti-Soviet propaganda effort and to nurture direct ties with scholars and creators of culture in Lithuania so that these ties gradually slipped out of the hands of the Tėviškė Society. [From the publication]