Obsceniškosios lietuvių paremijos: užrašymo ir skelbimo ypatumai

LTStraipsnyje analizuojamos nešvankaus pobūdžio paremijos, gilinamasi į jų pateikimo, fiksavimo ir publikavimo niuansus, be to, siekiama atskleisti visuomenės ir mokslininkų požiūrį į nešvankiąją liaudies kūrybą, daugiausia susitelkiant į tarpukarį. Remiantis archyvine medžiaga ir tarpukario periodikoje skelbtais straipsniais, empirinio pobūdžio tyrime į nešvankiąsias paremijas žvelgiama iš skirtingų perspektyvų: tautosakos pateikėjų, medžiagos rinkėjų ir folkloro tyrėjų. Obsceniškųjų paremijų analizė, kai kurie šios riboto viešumo tautosakos vartosenos aspektai, jos rinkimo ir skelbimo istorija leido iš naujo persvarstyti obsceniškos liaudies kūrybos keliamus probleminius klausimus, pastebėti požiūrio į ją kaitos ženklus šiuolaikinėje folkloristikoje. Išryškėja, kad reikšmingą posūkį tokios tautosakos rinkimo procesui padarė XX a. 3-iajame dešimtmetyje pradėti leisti tautosakos rinkimo vadovai: juose buvo akcentuojama, jog įvairi liaudies kūryba verta būti užrašyta neatsižvelgiant į jos padorumo lygį. Be to, medžiagos rinkėjai skatinti fiksuoti ne tik paremijas, bet ir visą kitą informaciją, susijusią su užrašomuoju tekstu. Pateikėjų ir tautosakos užrašytojų pastabos bei komentarai – itin svarbi ir bene vienintelė informacija aiškinantis obsceniškų paremijų vartojimo aplinkybes.Akivaizdu, jog, keičiantis vyraujančiai ideologijai, kito ir cenzūros pobūdis, buvo brėžiamos vis kitos moralumo ir amoralumo ribos. Pavyzdžiui, tam tikri XIX a. viduryje nederamais laikyti paremijų tekstai, perspausdinami XX a. pradžioje, cenzūrai neužkliūva. Kita vertus, XX a. pirmoje pusėje cenzūruojami jau kiti žodžiai, kurie XIX a. nebuvo laikomi netinkamais. Aiškaus sutarimo, kaip elgtis su obsceniška tautosaka, iki šiol nėra, nors laikui bėgant tautosakos tyrėjų požiūris krypsta mokslinio objektyvumo link. Šią požiūrio kaitą iliustruoja sisteminis sąvadas "Lietuvių patarlės ir priežodžiai": jo paskutiniuose tomuose (priešingai nei pirmuose) skelbiami ir obsceniškieji paremijų variantai. Raktažodžiai: obsceniška tautosaka, paremijos, patarlių skelbimas, V. Krėvė, S. Daukantas, cenzūra. [Iš leidinio]

ENThe article deals with obscene paremias in terms of their usage, recording and publication; besides, the prevailing interwar attitude of the society and scholars towards these obscene folklore pieces is also revealed. This empiric study is based on archived materials and articles from interwar periodicals; it strives to reveal several different perspectives, i. e. those of folklore bearers, collectors and researchers. The analysis of the obscene paremias, including certain aspects of using this limitedly public kind of folklore, the history of its collection and publication enabled re-consideration of problematic questions raised by the obscene folk compositions and noting the changing attitude towards this kind of folklore in the nowadays folkloristics. Apparently, the most significant turn in the process of collecting was affected by the guides for folklore collecting published since the 1920s, since they emphasized that various kinds of folklore were worth recording, regardless of their ethical merits. Besides, the folklore collectors were encouraged to record not only the texts of the paremias, but also all the subsidiary information, related to the recorded variants. Observations and commentaries by informants and recorders constitute the very important and nearly the only available materials elucidating the situations of using the obscene paremias.Obviously, changes in the prevailing ideology resulted in shifting character of censoring, along with altered boundaries of morality. For instance, certain paremias considered immoral in the middle of the 19th century, were not censored when reprinted in the beginning of the 20th century. On the other hand, certain words that were considered proper in the 19th century, were censored in the first half of the 20th century. There is still no unanimous and clear agreement on the ways of dealing with the obscene folklore, although with time, researchers’ attitudes shift towards the scholarly objectivity. This shift is obvious in the fundamental collection of the “Lithuanian Proverbs and Proverbial Phrases”, the recent volumes on which include obscene variants of paremias (contrary to the first volumes). Keywords: obscene folklore, paremias, publication of proverbs, Vincas Krėvė, Simonas Daukantas, censorship. [From the publication]

• Ar jau įmintos visos Vinco Krėvės folklorinės veiklos mįslės / Vilma Daugirdaitė. Tautosakos darbai 2007, 34, p. 295-309.
• Erotizmai lietuvių valstiečių talkose / Jonas Mardosa. Lyčių samprata tradicinėje kultūroje : konferencijų ciklas "Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėžiūros ir pasaulėjautos aspektai" : konferencijos medžiaga, Vilnius, 1999 sausio 20-21 d. / sudarė Birutė Imbrasienė, Vida Šatkauskienė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2005. P. 44-62.
• Folkloristika nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940): istorijos metmenys / Vilma Daugirdaitė. Tautosakos darbai 2015, 50, p. 25-42.
• Kai kurios patarlių prasmių mįslės / Kazys Grigas. Tautosakos darbai 2001, 22, p. 103-120.
• Lietuvių kalbos eufemizmai: raiška ir motyvacija : disertacija / Marius Smetona. Vilnius, 2015. 1 pdf (192 p.).
• Lietuvių talalinė: šiapus ir anapus leidžiamo juoko ribų / Bronė Stundžienė. Tautosakos darbai 2020, 59, p. 177-208.
• Lietuvių tautosakos mokslas XX amžiuje : tyrėjai ir jų darbai / Leonardas Sauka. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. 622 p.
• Patarlės reikšmės interpretacija: teorija ir praktika / Dalia Zaikauskienė. Tautosakos darbai 2021, 62, p. 11-27.
• „Ta pasaka paeina iš Azijos par vainas...“ Kareivis pasakotojas Lietuvos kaimo bendruomenėje XIX a. antrojoje–XX a. pirmojoje pusėje / Jūratė Šlekonytė. Tautosakos darbai 2020, 60, p. 15-40.
• Vilką minim, vilkas čia : lietuvių situaciniai posakiai / sudarytojos Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. 541 p.
• Žemaičių formuliniai keiksmai / Birutė Jasiūnaitė. Tautosakos darbai 2007, 34, p. 257-276.