Kaip gyveno krikščionys pagoniškame Vilniuje. Kasdienybė laidosenos duomenimis

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kaip gyveno krikščionys pagoniškame Vilniuje. Kasdienybė laidosenos duomenimis
Authors:
In the Book:
Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. 5 / sudarytoja Zita Medišauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 45-78
Keywords:
LT
13 amžius; 14 amžius; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Gyventojai / Population; Religija / Religion; Papročiai. Apeigos / Customs. Rites; Kasdienis gyvenimas / Everyday life; Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations.
Summary / Abstract:

LTVilniaus miestas pirmą kartą paminėtas 1323 m., prieš 700 metų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316-1341 m.) laiškuose Vakarų Europos miestams. Tai pirmas oficialus paminėjimas istoriniame šaltinyje, bet miestas pradėjo kurtis anksčiau, dar XIII a. paskutiniais dešimtmečiais. Ir nuo tada čia gyveno įvairiausi žmonės, iš kurių vieni buvo pagonys, kiti išpažino katalikų tikėjimą, o dar kiti stačiatikybę. Galime sakyti, kad Vilnius nuo pat pradžių buvo tikras europinis miestas, kokį įsivaizduojame. Kaip ir kitur Europoje, čia gyveno skirtingų tikėjimų bendruomenės. Visi žmonės tilpo viename mieste, bendravo tarpusavyje, čia kūrė savo gyvenimą, čia ir mirė. Tai, kad Vilnius augo kaip tik taip, yra ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių įžvalgumo, toliaregiškumo, jų politikos pasekmė. Čia buvo laukiami įvairių specialybių, gebėjimų žmonės, kurie nešė naujoves, amatininkystės paslaptis, žinias, savo produkciją. Daugelyje šalių miestai kūrėsi ir gyvavo panašiai, jie visą laiką buvo traukos centrai. Ir atvirkščiai, žmonės buvo reikalingi miestui. Oficialus Lietuvos krikštas datuojamas 1387 m., tačiau jau daugiau kaip prieš šimtą metų iki tol Vilniuje kūrėsi ne tik pagonys, bet ir atvykėliai krikščionys - ir katalikai, ir stačiatikiai. Skirtingų tikėjimų atstovų gyvenimas viename mieste nėra išskirtinis bruožas. Tai būdinga paribio teritorijoms, Vidurio ir Rytų Europai. Panašu, kad minėtosios Europos dalies gyventojai, kitaip nei vakariečiai, visada gyveno santarvėje su idėja apie religinių ritualų įvairovę. Gyvendami skirtingų religijų apsuptyje, jie buvo priversti palaikyti vienokius ar kitokius santykius su įvairių tikėjimų atstovais. [Iš straipsnio, p. 46]

Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/102591
Updated:
2023-07-24 16:27:11
Metrics:
Views: 23
Export:
Download