Polityka sowiecka wobec Kościoła katolickiego na Litwie 1944-1965

LTIšanalizavus tarybų valdžios 1944-1965 m. Lietuvos TSR vykdytos religinės politikos tikslus, priemones bei padarinius, galima tvirtinti, kad ši politika visų pirma buvo skirta kovoti prieš Katalikų bažnyčią. 1929 metų religinių grupių įstatymas Lietuvoje buvo priimtas tik 1976 m., tačiau nuo 1944 m. religinė politika čia buvo vykdoma remiantis slaptais partinės valdžios, Tarybos religinių kultų reikalams arba Valstybės saugumo organų aplinkraščiais ir potvarkiais. 1948 m. viduryje Lietuvos vyriausybės patvirtintais aktais dėl bažnyčių nacionalizavimo bei draudimo vaikus mokyti tikybos bandyta formaliai legalizuoti valdžios veiksmus. 1948-1949 m. buvo suimta ir išvežta į lagerius 1\3 dvasininkų, vyskupai, uždaryti vienuolynai ir vienuolių ordinai, nacionalizuotas bažnyčios turtas. Po Stalino mirties, religinis gyvenimas pagyvėjo, tačiau 1958-1962 m. kilo nauja ateizavimo banga. Pasiekta, kad dvasininkų, palyginti su prieškariniu laikotarpiu, sumažėjo perpus, beveik visiškai sunaikinta aukščiausioji bažnyčios hierarchija, o vyskupai pakeisti valdžiai lojaliais diecezijos valdininkais. Uždarytos trys iš keturių Lietuvoje veikusių kunigų seminarijų. Kauno kunigų seminarijoje klierikų skaičius sumažintas per pusę. Valdžios naudoti spaudimo ir represijų metodai dažnai duodavo priešingų rezultatų. Svarbiausiais gyvenimo momentais: per krikštynas, vestuves, laidotuves,- žmonės ir toliau masiškai naudojosi bažnyčios paslaugomis. Plačiai buvo švenčiamos svarbiausios religinės šventes - Kalėdos ir Velykos.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus arkivyskupija; SSKP religinė politika; Lietuvos lenkų bendruomenė.

ENIn 1944-1965 [...] the Catholic Church was supported by the traditionally religious countryside population that dominated in Lithuania, and its well organized hierarchical structure had its headquarter outside the USSR. Another important factor was the international authority of the Apostolic See to which the Lithuanian Church was directly submitted. All this made the Catholic Church in Lithuania one, besides the resistance, and - after the latter was suppressed in 1948 - the only force in Lithuania that opposed the authorities and the Communist ideology. The aim of the Soviet religious policy was to weaken as much as possible and to incapacitate the Church, as well as to submit it to the Party ideology, and not to grant religious freedom adherent to the Constitution. [...] The book deals with the most tragic period, when Soviet authorities fought the Catholic Church in Lithuania. This is the first publication of such kind based on source documents, and available for the Polish reader. Until now the authors of the publications concerned with the post-war history of the Catholic Church in Lithuania made use of different previous publications that made no use of archival documents and hardly added new facts to the up to day knowledge. Besides, the general and possibly most unbiased description of the Soviet religious policy towards the largest Church in Lithuania enables us to a better understanding of certain processes in relations between the state and all religious organizations in the USSR, and of the present condition of the Catholic Church in the countries of the former Soviet bloc. My analysis is not a complete one. It was aimed at merely point at and present the most important issues still demanding deep and detailed research.