Czynnik narodowościowy, jako metoda pracy sowieckich służb bezpieczeństwa w walce z Kościołem katolickim (na przykładzie archidiecezji wileńskiej)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Czynnik narodowościowy, jako metoda pracy sowieckich służb bezpieczeństwa w walce z Kościołem katolickim (na przykładzie archidiecezji wileńskiej)
Alternative Title:
  • Nationality factor as the method applied by the Soviet security services in the fight against the Catholic Church (a case of the Archdiocese of Vilnius)
  • Tautinis veiksnys kaip sovietų saugumo tarnybų kovos su Katalikų Bažnyčia metodas: Vilniaus arkivyskupijos atvejis
In the Journal:
Soter. 2012, 44 (72), p. 31-40
Keywords:
LT
KGB; Katalikų Bažnyčia; Lietuvos Katalikų Bažnyčia; Politika; Politika religijos klausimais; Religija; Sovietinė; Tautinis veiksnys; Vilniaus arkivyskupija.
EN
Archdiocese; Archdiocese of Vilnius; Catholic Church; KGB; Lithuania; Lithuanian Catholic Church; National factor; Nationality factor; Politics; Religion; Soviet policy on religion; Vilnius.
Summary / Abstract:

LTSovietų saugumo tarnybos savo darbe didelę svarbą teikė tautiniam veiksniui. Lietuvoje daugiau nei 80 proc. gyventojų buvo lietuviai, bet kai kuriuose regionuose tautinės mažumos sudarė daugumą. Pavyzdžiui, Vilniaus krašte vyravo lenkai. Sovietų saugumo tarnybos kaupė informaciją apie lenkų ir lietuvių dvasininkų santykius. Komunistinė valdžia manė, esą tautinis veiksnys lenkų ir lietuvių kunigų santykiuose gali nustelbti rūpinimąsi Katalikų Bažnyčios gerove. Dar 1940 m., per pirmąją sovietinę okupaciją, vienas iš saugumo tarnybų agentų, apibūdindamas Vilniaus arkivyskupijos situaciją, rašė, jog bendra lenkų ir lietuvių dvasininkijos veikla yra negalima. Areštavus Vilniaus arkivyskupijos ordinarą arkivyskupą R. Jałbrzykowskį tikėtasi, kad arkivyskupas M. Reinys, norėdamas išrūpinti lietuviams katalikams privilegijų, sutiks bendradarbiauti. Kai M. Reinys jokiu būdu nesutiko bendradarbiauti, 1947 m. buvo areštuotas ir 1953 m. mirė Rusijos kalėjime, skirtame ypač pavojingiems nusikaltėliams. KGB sumaniai manipuliavo tautiniais jausmais: įtikinėjo lietuvius kunigus, kad gindami lietuvių katalikų teises skųstų lenkų kunigus, o lenkus kunigus ragino demaskuoti „nacionalistines“ lietuvių dvasininkų nuotaikas. Reikia pažymėti, jog absoliuti dauguma kunigų pasiaukojamai atliko savo pareigas, už savo bekompromisiškumą atidavė gyvybę arba kalėjo lageriuose. Lietuvių ir lenkų kunigai suprato, kad tik veikdami kartu, be susiskaldymų, galės sėkmingai priešintis visuomenės sovietizavimui. Tokias nuostatas KGB skrupulingai registravo ir mėgino nuslopinti bendras lenkų ir lietuvių iniciatyvas, pavyzdžiui, 1949 m. trukdė išvykti į Maskvą lietuvių ir lenkų katalikų delegacijai, kuri siekė neleisti uždaryti Vilniaus katedros. Saugumo tarnybos mėgino panaudoti tautinį veiksnį lenkams ir lietuviams kiršinti per visą sovietinį laikotarpį.Bandyta daryti įtaką netgi popiežiaus Jono Pauliaus II veiklai. Nuo pat savo pontifikato pradžios popiežius išreiškė solidarumą su Lietuvos katalikais: Vatikane organizuotos jubiliejinės iškilmės šv. Kazimiero garbei, taip pat buvo švenčiama Lietuvos krikšto 600 metų sukaktis. Didžiulė Lietuvos Bažnyčios problema buvo Vilniaus arkivyskupijos ribų klausimas, nes Vilniaus arkivyskupijai priklausė teritorijos, kurios po Antrojo pasaulinio karo atsidūrė Lenkijos Liaudies Respublikos, Lietuvos ir Baltarusijos SSR teritorijoje. Lietuvos Bažnyčia siekė nustatyti Vilniaus arkivyskupijos ribas taip, kad jos sutaptų su valstybės sienomis. Tai buvo naudinga sovietų valdžiai, nes būtų reiškę, kad Vatikanas de facto sutinka su Jaltos konferencijoje nustatytomis Europos valstybių sienomis ir pripažįsta Lietuvos aneksiją. Jei būtų buvęs priimtas toks sprendimas, tai būtų reiškę neabejotiną propagandinę SSSR pergalę. Todėl KGB įvairiais būdais mėgino daryti spaudimą Apaštalų Sostui. Buvo sufabrikuotas laiškas, kuriame lietuviai iš Suvalkų kreipėsi į popiežių prašydami nustatyti sienas, tačiau jokie KGB argumentai nepakeitė popiežiaus sprendimo. Vilniaus arkivyskupijos ribų klausimas buvo išspręstas tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1991 m. gruodžio 19 d. dekretu, paskelbtu Kalėdų išvakarėse, Jonas Paulius II Lietuvos teritorijoje įkūrė dvi bažnytines provincijas: Vilniaus ir Kauno. Pirmą kartą Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijoje visų vyskupijų ribos, įskaitant Vilnių ir Klaipėdą, sutapo su valstybės sienomis. [Iš leidinio]

ENThe Soviet Security Services understood the importance of the nationality factor in the fight against the Catholic Church in Lithuania, especially in the Archdiocese of Vilnius. The Soviet Security Services tried to use the existing tensions between Lithuanians and Poles. The attempt to use national feelings as a counterweight to Christian values and interests of the Church was not successful, mostly because of the uncompromising attitude of the hierarchs of the Church (the case of the Archbishop Mečislovas Reinys), the clergy and the congregation. Some common actions organized by Polish and Lithuanian Catholics to defend their rights were reported by the Security Services. It is said that the Security Services tried to influence the decisions of John Paul II to set the boundaries of the Archdiocese of Vilnius within the Soviet Republic of Lithuania. It would have been tantamount to the recognition of the Soviet occupation of Lithuania by the Holy See. [From the publication]

ISSN:
1392-7450; 2335-8785
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44697
Updated:
2018-12-17 13:25:18
Metrics:
Views: 7    Downloads: 2
Export: