Esamojo sudėtinio atliktinio laiko formos ir jų temporalinės funkcijos Punsko šnektoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Esamojo sudėtinio atliktinio laiko formos ir jų temporalinės funkcijos Punsko šnektoje
Alternative Title:
Perfectum forms and their functions of temporality in the Punsk dialect
In the Journal:
Filologija. 2006, Nr. 11, p. 87-92
Keywords:
LT
Lenkija (Poland); Vokietija (Germany); Lietuva (Lithuania); Kalbos dalys. Morfologija / Morphology; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pateikiama Punsko lietuvių šnektos esamojo sudėtinio atliktinio laiko formų paradigma ir aprašomos jų temporalinės bei trumpai modalinės funkcijos. Punsko lietuvių šnektoje vartojamos esamojo sudėtinio atliktinio laiko formos skiriasi nuo atitinkamų bendrinės lietuvių kalbos formų dviem bruožais: pagalbinio veiksmažodžio nevartojimu esamojo sudėtinio atliktinio laiko konstrukcijoje vns. ir dgs. 1 ir 2 asmenyje konstrukcijose nevartojamas ir galimybe pavartoti asmenuojamąsias pagalbinio veiksmažodžio turėc „turėti“ formas. Esamojo sudėtinio atliktinio laiko formų pavartojimo reikšmės: temporalinė ir modalinė. Temporalinės funkcijos – tai visų pirma rezultatinės (išreiškiamos 1, 2 ir 3 paradigmos formomis) ir reyultatinės egzistencialumo (išreiškiamos 1 ir 2 paradigmos formomis) reikšmės. Modalinės funkcijos (išreiškiamos 1 ir 2 paradigmos formomis) apima imperceptyvumo, hipotetiškumo ir konkliuzyvumo reikšmes. Paskutiniais metais pastebima bendrinės kalbos įtaka šnektos esamojo sudėtinio atliktinio laiko formų struktūrai: pagalbinio veiksmažodžio būc/būti vartojimas vns. ir dgs. 1 ir 2 asmenyje bei tarminių dalyvių formų keitimas bendrinės kalbos dalyviais.Reikšminiai žodžiai: Punsko lietuvių šnekta; Veiksmažodis; Forma; Funkcija; Esamasis sudėtinis atliktinis laikas.

ENThe paper deals with the Perfectum forms in the Punsk dialect of the Lithuanian language and their functions of temporality. The paradigm of Perfectum forms in the dialect differs from the standard Lithuanian language in two aspects: an auxiliary verb is not used in the constructions of 1 and 2 persons singular and plural and it is possible to use inflective forms of the auxiliary verb turėc ‘turėti’. Dialect Aš nigdi ne-gėrus tokio gėrimo. Lithuanian Aš niekada n-esu gėrusi tokio gėrimo. Dialect Tur acinešis knygu. Lithuanian Esu atsinešęs knygą. The meanings of the use of Perfectum forms are temporality and modality. The functions of temporality first are results and consequal [16]beings e.g.: Jau pavalgius. (Nieko man nedaryk); The meanings of consequal [16]being, e.g.: Aš buvis Vokietijoj. (ir žinau kaip vokiečiai gyvena ir t.t.) The functions of modality include the meaning of imperceptiveness, hypothesising and conclusiveness. Differences between the disuse of the modal verb / the use of the inflective modal verb būc ‘būti’ and turėc ‘turėti’ are provided in the paper. Recently the influence of the standard language on the structure of the Perfectum forms in the Punsk dialect has been observed: the use of the modal verb būc/būti in the constructions of 1 and 2 persons singular and plural and the substitution of dialectic forms of participles by the participles of the standard language. E.g. Esu lankęs daug diskotekų. = Buvis an daug diskotekų. Key words: Punsk dialect of the Lithuanian language, verbal forms, semantic category of time, modality, imperceptiveness, hypothesising, conclusiveness.

ISSN:
1392-561X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9980
Updated:
2018-12-20 23:11:36
Metrics:
Views: 32    Downloads: 6
Export: