Semantyczna kategoria określoności

LTDarbe pirmą kartą semantinė apibrėžtumo-neapibrėžtumo kategorija lietuvių kalboje kompleksiškai analizuojama ir gretinama su lenkų kalba. Abiejose analizuojamose analogiški kalbiniai elementai yra vartojami apibrėžtumo (= vienumo) reikšmių išreiškimui (lietuvių tas žmogus – lenkų ten człowiek). Panašūs ir egzistencialumo reikšmes išreiškiantys rodikliai, tačiau lietuvių kalboje jie turi labiau sistematizuotą struktūrą (įvardis tam tikras, įvardžiai su dalelyte kažin / kaži / kaž- ir pan.). Šie rodikliai yra vienareikšmė priemonė, išreiškianti tikrojo egzistencialumo reikšmes lietuvių kalboje, priešingai negu lenkiškieji įvardžiai su formantu -ś, kurie dar gali išreikšti ir įprastojo bendrumo reikšmes. Bendrumo rodikliai abiejose analizuojamose kalbose turi daug bendrų bruožų. Nei viena iš analizuojamų kalbų neadaptavo skaitvardžio formos 'vienas' (lenkų jeden) kaip bendrumo rodiklio. Tipiškiems vienareikšmiams bendrumo rodikliams priskiriama: kiekvienas / każdy; aliai vienas / każdy jeden; joks / żaden; nė vienas / ani jeden; niekas / nikt; bet koks / jakikolwiek. Panašūs reiškiniai, susiję su kvantifikacinių reikšmių interpretacijos pakitimu, liečia lietuvių formą visas ir lenkų cały. Priklausomai nuo konteksto ir situacijos jos gali išreikšti arba tikrojo bendrumo, arba kiekines kvantifikacines reikšmes, retkarčiais net vienumo reikšmes Prie lietuviškų-lenkiškų panašumų reikia priskirti pasiekiamą vienodą bendrumo negacijos rezultatą, išreiškiantį egzistencialumo reikšmes: ne visi / nie wszyscy, taip pat analogišką bevardės giminės įvardžių visa ir wszystko vartojimą.Reikšminiai žodžiai: Apibrėžtumas; Apibrėžtumo-neapibrėžtumo kategorija; Egzistencialumas; Gradacija; Gretinamoji lingvistika; Kalba-tarpininkė; Laikas; Lenkų kalba; Rodikliai; Semantika; Semantinė sakinio kategorija; Skaičius; Veikslas; Įvardžiuotiniai būdvardžiai; Aspect; Contrastive linguistics; Definiteness; Definiteness/indefiniteness category; Existentiality; Exponents; Gradation; Interlanguage; Number; Polish; Pronominal adjectives; Semantic sententional category; Semantics; Time.

ENThe study for the first time integrally analyses the semantic definiteness-indefiniteness category in Lithuanian and compares it with the Polish language. In both analysed languages linguistic elements are used for the expression of meanings of definiteness (= oneness) (Lithuanian tas žmogus [that man] – Polish ten człowiek). The indicators that express existentialism meanings are similar, yet in Lithuanian they have a more systematic structure (pronoun tam tikras [certain], pronouns with a particle kažin / kaži / kaž- [some], etc.). These indicators are a single-meaning measure, expressing the meanings of real existentialism in Lithuanian, unlike Polish pronouns with the formant -ś that might also express the meanings of typical commonness. The indicators of commonness in both analysed languages have many common features. Neither of the analysed languages adapted the numeral form vienas [one] (Polish jeden) as the indicator of commonness. Typical single-meaning commonness indicators are the following: kiekvienas / każdy [every, each]; aliai vienas / każdy jeden [to the last man]; joks / żaden [whatever]; nė vienas / ani jeden [none]; niekas / nikt [nobody]; bet koks / jakikolwiek [any]. Similar phenomena related to the change of interpretation of quantification meanings are concerned with the Lithuanian form visas [all, entire, whole] and Polish cały. Depending on the context and situation, they may express either real commonness or cardinal quantification meanings, and sometimes even oneness meanings. The achieved equal result of commonness negation could be attributed to Lithuanian-Polish similarities, which expresses existentialism meanings: ne visi / nie wszyscy [not all], also the analogic use of neuter pronouns visa / wszystko [all, everything].