"Norvegijoj pagrindinė kalba buvo norvegų, o lietuvių – tik namuose, Lietuvoj lietuvių kalba staiga virto pagrindine, o norvegų iš viso dingo"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
"Norvegijoj pagrindinė kalba buvo norvegų, o lietuvių – tik namuose, Lietuvoj lietuvių kalba staiga virto pagrindine, o norvegų iš viso dingo"
Alternative Title:
"In Norway, the main language was Norwegian, when Lithuanian was used at home. In Lithuania, Lihuanian suddenly became the main language, and Norwegian completely disappeared"
In the Journal:
Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos [Oikos: Lithuanian migration and diaspora studies]. 2022, 33, p. 7-36
Keywords:
LT
Dvikalbystė / Bilingualism; Migracija / Migration.
Summary / Abstract:

LTGrįžtamosios migracijos tyrimai Lietuvoje dar tik įsibėgėja, nes tik pastaraisiais metais iš užsienio grįžta vis daugiau asmenų. Migrantai dažnai grįžta su vaikais, kurie kitoje šalyje lankė darželį arba mokyklą, o kartais grįžta mokyklą kitoje šalyje jau pabaigę migrantų vaikai. Tikėtina, kad tokiu atveju pirmosios kartos migrantų vaikai, augę kitos šalies daugumos kalbos apsuptyje, yra tapę dvikalbiai, gebantys vartoti daugumos ir mažumos kalbas. Tačiau, grįžus į Lietuvą, vaikams reikia pereiti į lietuvišką aplinką ir silpnesnė lietuvių kalba dažnai būna nemenka kliūtis. Toks perėjimas nėra labai paprastas ne tik dėl kalbos, bet ir dėl švietimo sistemų skirtumų, ir reikalauja tiek vaikų ir tėvų, tiek mokytojų papildomų pastangų. Šiame straipsnyje gilinamasi, kaip sekasi iš Norvegijos grįžusių migrantų vaikams. Visų pirma, aiškinamasi, kokios kalbinės strategijos buvo taikomos emigrantų iš Lietuvos šeimose Norvegijoje, ar siekta lietuvių kalbą perduoti vaikams ir kokiomis priemonėmis, o tada – kaip vaikams sekasi bendrauti lietuviškai dabar, grįžus į Lietuvą: jei jie patiria sunkumų, domimasi, kokių būtent ir kaip juos stengiamasi įveikti. Norvegų kalba, be kita ko, buvo labai svarbi emigrantų gyvenimo dalis, todėl taip pat siekiama išsiaiškinti, ar, grįžus į Lietuvą, ji vis dar užima svarbią vietą jų gyvenime, yra vartojama. Analizei atlikti buvo surinkta 10 giluminių pusiau struktūruotų interviu su 11 grįžusių migrantų, kurie pasakojo apie savo patirtį.Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad dauguma grįžusių migrantų vaikų susiduria su kalbiniais sunkumais Lietuvoje, nors dalis jų emigracijoje dėjo papildomas pastangas, kad vaikai geriau mokėtų lietuvių kalbą. Migrantų vaikų lietuvių kalba dažnai neatitinka gimtakalbio bendraamžio Lietuvoje kalbos lygio. Integraciją taip pat sunkina didelis Lietuvos ir Norvegijos švietimo sistemų skirtumas. Migrantai norėtų, kad norvegų kalbą vaikai, gyvendami Lietuvoje, išlaikytų, tačiau tam sąlygų nesudaro. Kita vertus, keletas suaugusių tyrimo dalyvių vartoja norvegų kalbą darbe Lietuvoje. Raktažodžiai: grįžtamoji migracija, šeimos kalbų politika, kalbinis elgesys, integracija, švietimo sistema. [Iš leidinio]

ENRe-emigration research is just beginning to gather its momentum in Lithuania because more and more people have been coming back from abroad in the latter years. Emigrants often return with children who have attended kindergarten or school, or even finished school in another country. In these cases, children of first-generation emigrants are usually bilingual because they were brought up surrounded by the majority language in the society and by the minority language at home. However, returning to Lithuania usually means moving from a bilingual to a monolingual environment, and often the weaker Lithuanian language is an obstacle. This transition is not only difficult due to the language change, but also due to the differences in the education systems, which requires additional efforts from children, parents, and teachers. This article delves into how children who returned from Norway are getting along in Lithuania. First, it analyzes what kind of language strategies were applied during the emigration period in Norway. Second, the article investigates whether it was important to pass the Lithuanian language on to children, and if so, by what means. Furthermore, it studies how successfully children are using the Lithuanian language after returning to Lithuania, whether there are any obstacles, and if so, what they are and how children overcome them. The Norwegian language was also very important in emigrants’ lives; therefore, the article seeks to find out whether that language is still used and whether it is still an important part of their lives. To perform the analysis, there were conducted 10 semi-structured in-depth interviews with 11 emigrants who returned.The analysis showed that many Lithuanian emigrants made efforts to maintain the Lithuanian language during the emigration period in Norway: some children were attending Lithuanian weekend schools or studying remotely in schools that are in Lithuania, others were reading Lithuanian books. The majority of informants claimed that they used only the Lithuanian language in their families during the emigration period. The minority of informants stated that their children were sometimes using Norwegian or English at home, which also caused the parents to switch their language from Lithuanian to Norwegian, especially when surrounded by the majority language speakers. Almost all the informants mentioned that code-switching with Norwegian was and still is a common phenomenon in their families. This research also shows that most of the children who returned face difficulties with the Lithuanian language, even though some of them were purposely taught this language in emigration. Accents and difficulties in reading and writing in Lithuanian lead to a language gap when these children are compared to their Lithuanian peers. Children’s integration is also aggravated by the need to adapt to the very different Lithuanian educational system. Informants do not make efforts to maintain Norwegian in their children, although many adult informants express a desire to do that. However, some of them use the Norwegian language skills while working in Lithuania. Keywords: re-emigration, family language policy, linguistic behaviour, integration, educational system. [From the publication]

DOI:
10.7220/2351-6561.33.1
ISSN:
1822-5152; 2351-6461
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/98360
Updated:
2022-10-26 19:02:55
Metrics:
Views: 44    Downloads: 9
Export: