Lithuanian female personal names as cultural names derived from common nouns from the point of view of speakers of Lithuanian as a heritage language
LTStraipsnyje analizuojami lietuviški moterų asmenvardžiai, kilę iš bendrinių daiktavardžių. Teigiama, kad šio tipo asmenvardžiai išryškina ryšius tarp kalbų, kultūrų ir bendrinių žodžių ir parodo, kad žinios apie asmenvardžius yra neatsiejama gimtosios lietuvių kalbos vartotojų onomastikos žinių dalis. Straipsnį sudaro šios dalys: po įžangos einanti pirmoji straipsnio dalis pateikia teorinį pagrindimą ir šio žvalgomojo tyrimo prielaidas; antrojoje dalyje aprašomi tyrime taikomi metodai; trečiojoje dalyje duomenys klasifikuojami pagal leksinius laukus, o ketvirtoji dalis apibendrina tyrimo rezultatus. Tikrinių žodžių analizė patvirtina, kad šio tipo vardai atitinka tradicinius moterų asmenvardžius ir atskleidžia, kad kai kurie iš jų yra būdingi tik lietuvių kultūrai. Be to, informantų pateikta tiksli informacija parodo, kad onomastikos žinios yra neatskiriama gimtosios lietuvių kalbos žinių dalis. [Iš leidinio]
ENThere are Lithuanian female personal names derived from common nouns, as, for example the name "Audra" which cames from "audra" (storm). This kind of names corresponds to conventional female personal names, and some of them are exclusive to Lithuanian culture. Moreover, precise information provided by informant evinces that Onomastic Knowledge is part and parcel of their linguistic proficiency in Lithuanian as a heritage language showing that it is interesting for Onomastic to also consider popular knowledge and beliefs toward personal proper names. [From the publication]
- Bajorų pavadinimai - lietuvių pavardžių šaltinis / Jūratė Čirūnaitė. Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 2, p. 343-352.
- Between languages and cultures: an exploratory comparative study of usage of Lithuanian and Brazilian masculine anthroponyms / Márcia Sipavicius Seide, Lolita Petrulione. Revista de estudos da linguagem. 2018, 26, 3, p. 1201-1226.
- Dėl lietuvių dvikamienių asmenvardžių kamieno "dal-" atsiradimo / Daiva Sinkevičiūtė. Baltistica. 2010, t. 45, Nr. 2, p. 325-340.
- Dėl nesutrumpėjusių dvikamienių asmenvardžių kamieno gaud- variantų lietuvių kalboje / Daiva Sinkevičiūtė. Baltistica. 2013, t. 48, Nr. 1, p. 119-128.
- Dėl vardyno plėtimo dvikamieniais vardais ir jų variantais / Daiva Sinkevičiūtė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 273-278.
- Imiona mniejszości litewskiej w Polsce / Justyna B. Walkowiak. Acta Baltico-Slavica. 2019, Nr. 43, p. 81-104.
- Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m / Daiva Sinkevičiūtė, Vaida Griniūtė. Bendrinė kalba. 2014, 87, p. 1-17.
- Language dominance in bilingual acquisition: a case study of narrative production in Lithuanian / Ineta Dabašinskienė, Ingrida Balčiūnienė. Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat 2019, 15, p. 5-19.
- Lietuvių vardų kilmės žodynas / Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 353 p.
- Name-giving motives in Lithuania and Brazil: a comparative view / Karolina Butkuvienė, Lolita Petrulionė, Marcia Sipavicius Seide, Edita Valiulienė. Domínios de Lingu@gem 2021, 15, 2, p. 405-445.
- Nauji 2007-2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai / Daiva Sinkevičiūtė. Kalbos kultūra. 2011, 84, p. 214-229.
- Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991-2010 m. Lietuvos vardyne / Daiva Sinkevičiūtė. Acta linguistica Lithuanica. 2015, t. 73, p. 82-100.
- Translation of culture-specific items from English into Lithuanian and Russian: the case of Joanne Harris' gourmet novels : disertacija / Lolita Petrulionė. Kaunas, 2015. 1 pdf (300 p.).
- Теория и практика передачи иностранных личных имен на литовский и латышский языки / Регина Квашите. Вопросы ономастики. 2018, 15, 1, p. 155-167.
