Kauno kolegijos bendruomenės požiūris į lietuvių kalbos vartoseną
LTDėstytojų ir apskritai pedagogų kalba tyrinėta nedaug. Yra vos vienas kitas tyrimas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro tyrėjų atlikto tyrimo Kauno kolegijos darbuotojų kalbų kompetencijų formavimo ir plėtros situacijos analizė: socialiniai ir profesiniai kontekstai dalis apie gimtosios kalbos vartoseną. Šios tyrimo dalies analizė leidžia teigti, kad aukštosios mokyklos bendruomenės nariams, ypač dėstytojams, svarbu vartoti kuo taisyklingesnę kalbą, o nenorminiai kalbos variantai dažnesni bendraujant neoficialiai. Paaiškėjo, kad ne visi tyrime dalyvavę Kauno kolegijos dėstytojai vartoja lietuvišką tam tikrų sričių terminiją, be to, beveik pusė jų visai neskiria laiko gimtosios kalbos įgūdžiams tobulinti. Kompetencijų tobulinimas turėtų būti nuolatinis procesas, todėl rekomenduotina Kauno kolegijoje gilinti ne tik užsienio kalbos, bet ir lietuvių kalbos žinias ir taip stiprinti etninę tapatybę, plėsti kalbinį potencialą ir ugdyti kalbos jausmą, stiprinti lietuvių kalbos prestižą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos vartotojas; Dėstytojas; Terminija; Taisyklingumas. Keywords: Language users; Academic staff; Terminology; Grammaticality.
ENThe article reviews a segment of the research “Study on the situation of forming and improving linguistic competencies of the KUAS employees: social and professional contexts”, which focused on the usage of the mother tongue and was conducted by the researchers of the Language Centre of the Faculty of Arts and Education. The study emphasises that it is important for the higher education community members, especially the academic staff, to use as accurate language as possible. Non-normative language is more common in informal communication. It has turned out that not all members of the KUAS academic staff who participated in this research use normative Lithuanian terminology. Moreover, almost half of them do not improve their native language skills at all. Improving competencies should be a life-long process; therefore, it is recommended to deepen not only the knowledge of foreign languages but also the Lithuanian language, thus, strengthening ethnic identity, expanding the linguistic potential, and nurturing the sense of language. [From the publication]
- Kalbos kultūros studijos / Aldonas Pupkis. Vilnius : Gimtasis žodis, 2005. 415 p.
- Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
- Lietuvių kalbos prestižas: mokinių nuostatos dėl lietuvių kalbos švietimo politikos kontekste / Nida Poderienė, Sonata Vaičiakauskienė. Lituanistica. 2019, Nr. 3, p. 199-219.
- Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 309 p.
- Multilingualism in Lithuanian cities : aims and outcomes of a home language survey in Vilnius, Kaunas and Klaipėda / Meilutė Ramonienė, Guus Extra. Kalbotyra. 2011, t. 63 (3), p. 59-77.
- Profesinės kalbos vartojimo ypatumai ir problemos inžinerinių specialybių studentų akademiniuose darbuose / Sonata Paulauskienė. Inžinerinės ir edukacinės technologijos. 2017, nr. 1, p. 209-212.
- Sociolingvistinis Kauno moksleivių paveikslas : disertacija / Laura Čubajevaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. 185 p.
- Užsienio kalbų mokymosi motyvai "noriu" ir "reikia" neformalaus ugdymosi kontekste: Kauno kolegijos darbuotojų atvejo analizė / Rima Jasnauskaitė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2021, nr. 17/2, p. 65-73.
- X kolegijos dėstytojų ir studentų požiūris į lietuvių kalbos prestižą (lyginamoji analizė) / Aušra Didjurgienė, Giedrutė Grigonienė. Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai. 2021, T. 6, p. 315-330.
