Some common forms of ritual songs. Slavic-Baltic (Ukrainian-Belarusian-Polish-Lithuanian) area

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Some common forms of ritual songs. Slavic-Baltic (Ukrainian-Belarusian-Polish-Lithuanian) area
Alternative Title:
Apie kai kurias tipines ritualinių dainų formas: slavų ir baltų (ukrainiečių-baltarusių-lenkų-lietuvių) arealas
In the Journal:
Lietuvos muzikologija [Lithuanian Musicology]. 2021, 22, p. 65-74
Keywords:
LT
Dainos; Muzikinės formos; Melodijos; Ukraina (Ukraine); Slavai; Baltai; Makroarealas.
EN
Songs; Melodies; Musical forms; Slavs; Balts; Macro-area.
Summary / Abstract:

LTPastaruoju dešimtmečiu straipsnio autorė domėjosi tipologiniu ukrainietiškų ir baltarusiškų pagrindinių tradicinių ritualinių melodijų tipų aprašymu. Tai dainos, lydinčios kalendorines šventes ir žemės darbų sezonus, atliekamos per vestuves ir gimus vaikui. Bendras įrašytų melodijų (garso įrašų ir natų) fondas sudaro daugiau nei 50 000 pavyzdžių. Tipologinės melodijų grupės (tipologinės šeimos) išskiriamos metodais, būdingais Ukrainos etnomuzikinei mokyklai, kurią XX a. pradžioje suformavo Stanislavas Ludkevičius, Filaretas Kolessa ir Klimentas Kvitka ir kuri iš esmės atsinaujino 1990–2010 m. Tarp dainų pavyzdžių, turinčių bendrą ritualinę funkciją (paskirtį), buvo ieškoma bendrųjų formų, t. y. menzūrinio (nekirčiuoto) tipo ritminių modelių, atitinkančių silabinę dainų tekstų schemą. Šie ritminiai-silabiniai modeliai tapo pagrindu tam tikros formos melodinių variacijų serijoms kurti. Autorė yra sukūrusi specialius žanrinius melodinių formų registrus (apie 160 pagrindinių ritminių-kompozicinių modelių tipų), pateiktus tipologinėse lentelėse. Kiekvienam žanro melotipui atliktas kartografavimas (nustatyta apie 400 tipinių dainų formų paplitimo sričių). 132 lentelės ir žemėlapiai buvo išspausdinti Klymenko monografijos II tome (žr. Клименко 2020). Melodiniai tipai – tipologiniai modeliai (meloformos, melotipai) – ne visuomet apsiribojo ukrainiečių etnine teritorija. Nustatyta, kad daugelis atlaso žemėlapių turi tęsinį ukrainiečių kaimynų slavų etninėse teritorijose – pirmiausia baltarusių, paskui lenkų etninėse teritorijose, taip pat nedideliu mastu su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose, kuriuose kaimų gyventojai kalba rusiškai. Svarbu, kad keli žemėlapiai vedė link lietuvių etninės teritorijos.Autorė bendrąją polietninę erdvę vadina „slavų ir baltų ankstyvuoju tradiciniu arealu“. Tyrinėjant pietryčių Lietuvos (Dzūkijos) ir (kiek mažiau) pietvakarių Lietuvos (Suvalkijos), taip pat kai kurių gretimų šiaurės rytų (Aukštaitijos) zonų tradicijas, buvo aptiktos skirtingų žanrų ritualinės melodijos, bendros su ukrainiečiais. Straipsnyje analizuojama keliolika ryškiausių Ukrainos ir Lietuvos melotipologinių kontaktų atvejų, įvardijamos paralelės, kurias reikėtų tirti ateityje. Ukrainietiškų dainų formų aprašyme naudojami jų ritminiai-silabiniai kodai (žr. 1 lentelę), susidedantys iš natos kodo, žyminčio ritminės organizacijos tipą (ketvirtinė nata – dviejų taktų ritmai, aštuntinė – trijų taktų [jambo – chorėjo] ritmai), iš skaitinio kodo, kuriame skaičiai rodo skiemenų skaičių silabinėse grupėse (sumodeliavus pradines formas), o skaičių skaičius reiškia silabinių grupių skaičių formoje – dažniausiai 2 arba 3 grupes (rečiau kitokius skaičius). Greta melotipologinio, autorė remiasi ir arealoginiu metodu – reiškiniai lyginami, atsižvelgiant į jų geografines charakteristikas (duomenis apie lyginamųjų melodijų lokalizaciją), todėl analitinėje straipsnio dalyje gausu nuorodų į sudarytus ir publikuotus žemėlapius. [Iš leidinio]

ENThe author examines more than a dozen song forms of Lithuanian folklore, which have parallels in Ukrainian folk songs. By mapping the key rhythm-syllabic forms of the ritual songs of the Ukrainians, the author established about 400 areas of distribution of typical song forms. It turned out that the many ritual areas extend beyond the Ukrainian ethnic territory to the north and east. Some of them reached the south of Lithuania (Dzūkija, Suvalkija, and to a lesser extent Aukštaitija). The article briefly comments on such polyethnic melodic forms, compares their genre and structural features. [From the publication]

ISSN:
1392-9313
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95693
Updated:
2022-06-22 21:59:18
Export: