LTSeimo nario statusas - ne spontaniškos teisėkūros išdava, bet ilgametės Lietuvos valstybingumo raidos, politinio ir teisinio patyrimo rezultatas. Todėl darbe atsižvelgiama į chronologinę Lietuvos parlamentarizmo ir konstitucionalizmo raidą, t.y. į 1918-1940 metų Lietuvos valstybės konstitucijas, įstatymų leidžiamųjų institucijų statutus, 1940 - 1990 metų Lietuvos TSR konstitucijas ir Aukščiausiosios Tarybos reglamentus, 1990 metų Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Kita vertus, Tautos suverenitetas ar parlamentaro laisvas mandatas - universalūs principai, kurių subrandinimas ir įstatyminis įtvirtinimas matuotinas šimtmečiais. Turint tai omenyje, darbe neapsiribojama nacionaline įstatymų leidyba, atsižvelgiama į Anglijos, Prancūzijos, JAV parlamentarizmo tradicijas, nūdienos Lenkijos Respublikos Seimo, VFR Bundestago, Bulgarijos Liaudies Susirinkimo, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos ir kitų valstybių parlamentų narių teisinės padėties reglamentavimą [Iš Pratarmės].