Lietuvė iš Gedimino giminės: Stanislavos Medekšaitės-Paškevičienės biografijos apybraiža

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvė iš Gedimino giminės: Stanislavos Medekšaitės-Paškevičienės biografijos apybraiža
Alternative Title:
Lithuanian woman of the Gediminas family: a biographical sketch of Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021.
Pages:
79 p
Notes:
Bibliografija, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
Keywords:
LT
Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė; Lokalioji istorija / Local history; Kultūros veikėjai / Culture figures; Raseiniai.
Summary / Abstract:

LTStanislava Medekšaitė-Paškevičienė, rašytoja, publicistė, tautosakos rinkėja, knygnešių rėmėja, priklauso tai mūsų krašto kultūros veikėjų kartai, kuri XIX a. paskutiniaisiais ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais klojo pamatus pilietiniam ir nacionaliniam lietuvių tautos susipratimui ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Pati S. Paškevičienė pavadino save „paskutiniąja aušrininke“. Apibūdinimą galima suprasti kaip pabrėžimą tiesioginės aplinkybės, kad pagrindiniai pirmojo lietuvių visuomeninio gyvenimo, politikos ir literatūros žurnalo Aušra, taip pat kito panašaus leidinio Varpas, leidėjai, autoriai ir rėmėjai bei didieji tautos ugdytojai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Maironis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis ir kiti, iš gyvenimo pasitraukė truputį anksčiau negu ji. Kita vertus, šis simbolinis vardas taip pat pažymi minėtos moters, užaugusios lenkų kultūros įtakoje, nesavanaudišką pasišventimą veikti lietuvių tautos sąmonėjimo labui. Negana to, istorikė Anelė Butkuvienė-Šidiškytė teigia, kad Paškevičienė yra ir „paskutinė bajoriškosios generacijos, laikiusios Lietuvą savo Tėvyne, atstovė. Tai viena iš nedaugelio savo luomo brolių ir seserų, pasirinkusių lietuvybę ir visą gyvenimą likusi ištikima savo pasirinkimui“ (Butkuvienė 2008 / 1: 50). Pacituota ištrauka skamba labai aktualiai šiandien, kada neretas lietuvis palieka gimtąjį kraštą, o gyvendami svetur ir tėvai, ir ypač jų vaikai dažnai praranda prigimtinę tapatybę. S. Paškevičienės meilės savo gimtajam kraštui pavyzdys žavi, skatina atsidavusiai veikti dabartyje ir mąstyti apie ateitį, kad išsaugotume savo kalbą, tautą ir žemę. Kaip tik minėtos aplinkybės įkvėpė mane rašyti apie šitą mūsų krašto kultūros veikėją ir patriotę. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė; Rašytojos; Kultūros veikėjai; Bajorai; Biografijos; 19 amžius; 20 amžius; 19th century; 20th century; Writers; Cultural actors; Biographies; Nobility.

ENStanislava Medekšaitė-Paškevičienė was a writer, publicist, folklore gatherer and public figure. She was born on the 8th of May, 1846 into the family of Polish nobles Antanas Medekša and Liucina Sveikauskytė-Medekšienė in the Village of Surmantai, District of Girkalnis, County of Raseiniai. The girl descended from ancient noble houses of Samogitia, the Medekša family and the Bilevičius-Stankevičius family. Representatives of these houses participated in the fights fought by the Grand Duchy of Lithuania in the lands of Russia, they protected Lithuania from attacks launched on it by the Teutonic Order, and, upon the creation of Polish-Lithuanian Union, held high-ranking positions in the official institutions of the Polish-Lithuanian Commonwealth. Even though Stanislava Medekšaitė was brought up and educated mainly in the spirit of Polish and French culture, she, as a resident of Lithuania, took interest in the history and culture of this country and made a conscious decision to be a Lithuanian. Upon marrying Konstantinas Paškevičius she lived on the Palieis Estate, District of Girkalnis, inherited from her father. Into their family two sons, Stanislovas and Marijonas, and a daughter, Juzefa, were born. Involved in cultural activities, S. Paškevičienė maintained relations with prominent figures of the Lithuanian movement of national rebirth. They included writers A. Fromas-Gužutis, M. Davainis-Silvestraitis, J. Mačiulis- Maironis. J. Tumas-Vaižgantas and J. Basanavičius. In her articles published by periodicals she criticized the schemes of Lithuanian- turned-Polish nobility to Polonize Lithuanians, promoting simultaneously the value of the Lithuanian language and protecting the right of Lithuanians to speak their native language and to use it publicly.She wrote works on issues concerning the ancient history of Lithuania, such as Horodlės unija (Union of Horodlo) (published in 1912), Priešistorinė Lietuva (Prehistoric Lithuania), Vaidevutis ir Palemono palikuonys (Vaidevutis and descendants of Palemonas), Lietuva XIII amžiuje (Lithuanian in the 13th c.) (in manuscripts). Like other contemporary authors, she interpreted the history of ancient Lithuania in a romanticized way, idealizing it. The most prominent fictional prose work by S. Paškevičienė is Gintautas, paskutinis krivė (Gintautas, the last pagan priest), an historical novelette (published in Vilnius in 1912). It depicts events surrounding the christianization of Samogitia. S. Paškevičienė was awarded the Order of the Lithuanian Grand Duke Gediminas for her cultural work awakening national consciousness of Lithuanians. S. Paškevičienė died at 88 on the 18th of April, 1933, on Paliesis Estate. She was buried at the cemetery of Girkalnis. [From the publication]

ISBN:
9786090705865; 9786090705872
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95307
Updated:
2024-07-01 08:59:35
Metrics:
Views: 29
Export: