Garsios Lietuvos moterys : XIV-XX a. pirmoji pusė

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Garsios Lietuvos moterys: XIV-XX a. pirmoji pusė
Edition:
2-oji pataisyta laida.
Publication Data:
Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2008.
Pages:
358 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Pratarmė — Motinos, žmonos, dukterys: Kunigaikštienė Birutė; Gedimino dukterys; Kęstučio dukterys; Ona Vytautienė; Išdidžioji Sofija Vytautaitė; Karalių dinastijos pradininkė (Sofija Alšėniškė Jogailienė); Karalienė Bona; Barbora Radvilaitė; Nedalingosios karalaitės (Izabelė, Sofija, Kotryna, Ona Jogailaitės); Dvi Sofijos (Sofija Vnučkienė ir Sofija Chodkevičienė); Paskutinė iškilios giminės kunigaikštytė (Liudvika Karolina Radvilaitė); Garsių sūnų motina (Marija Kosakovskienė); Narsioji karžygė (Emilija Pliaterytė); Skandalingoji kunigaikštienės šlovė (Teklė Valentinovičiūtė Zubovienė Šuvalova); Marijos Neri žvaigždė (Marija de Neri Oginskienė); Meilė ir sostas (Olga Kalinovskytė Oginskienė) — Kūrėjos, mūzos, pagalbininkės: Talentingoji Nesvyžiaus šeimininkė (Uršulė Pranciška Radvilienė); Pirmoji Lietuvos teatro primadona (Mariana Korvelytė Moravskienė); Vilniaus lakštingala (Kristina Gerhardi Frank); Gražioji ponia Karolina ir fatališkoji Ksavera (Karolina Kovalskienė ir Ksavera Deibel; Nuo Vilniaus iki Stambulo (Liudvika Sniadeckaitė); Užmiršta romanistė (Sofija Tyzenhauzaitė Šuazel Gufjė); Prarastojo Edeno takais (Gabrielė Giunterytė Puzinienė); Puikaus žemaičių krašto giesmininkė (Karolina Praniauskaitė); Motina ir duktė (Elena Skirmuntienė ir Konstancija Skirmuntaitė); "Usque ad finem!" (Apolonija Dalevskytė Sierakauskienė); "Mano tėvynė - jo širdyje!" (Gabrielė Eleonora Mol-Basanavičienė); Moters idealas (Marija Kosovič Pietarienė); "Iš meilės ir pašaukimo esu žemdirbė" (Marija Rodzevičuvna); "Palaiminta būk!" (Amelija Artichovič ir Valerija Kraševskienė); Didi Lietuvos mylėtoja (Liudvika Didžiulienė-Žmona) —Moterys profesinėje ir visuomeninėje veikloje: Virgo doctissima (Barbora Burbaitė-Eidukevičienė); Lietuviškos spaudos darbininkė (Julija Pranaitytė); Gyvenusi Lietuvai (Jadvyga Juškytė); "Apsisprendžiau, esu lietuvė!" (Marija Piaseckaitė-Šlapelienė); Amžina sužadėtinė (Filomena Grincevičiūtė); Tiesos, meilės, meno vardan (Magdalena Draugelytė-Galdikienė); Garsinusi Lietuvą (Magdalena Avietėnaitė); Feministė (Ona Brazauskaitė-Mašiotienė); Lietuvos rentgenologų mokytoja (Ona Kerpauskaitė); Klevo žydėjimo šventė (Jadvyga Dobrovolskaitė-Tiknienė) — Cituojamų šaltinių ir literatūros sąrašas.
Keywords:
LT
14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; 19 amžius; 20 amžius; Baltarusija (Belarus); Čekijos Respublika (Czech Republic); Italija (Italy); Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Moldova (Moldavija; Republika Moldova; Moldavia); Suomija (Finland); Švedija (Sweden); Ukraina (Ukraine); Vengrija (Hungary); Vokietija (Germany); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Moterys / Women.
Summary / Abstract:

LTPirmieji moterų žingsniai emancipacijos link buvo sutikti labai priešiškai. Didžiosios prancūzų revoliucijos dalyvė narsiojii Olimpija de la Guž (Gouges), paskelbusi Moters teisių deklaraciją, buvo giljotinuota. Moterys, kovojančios už savo teises, būdavo smerkiamos, iš jų tyčiojamasi. Moterų tai nesustabdė. Jos veržliai siekė įgyti išsilavinimą, dalyvauti visuomenės gyvenime. XIX a. viduryje Vakarų pasaulyje pirmosios moterys baigė aukštąsias mokyklas, įgijo profesijas, pačios pelnėsi duoną, įsitraukė į visuomeninę veiklą. XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje jos išsikovojo ir rinkimų teisę, pamažu tapo pilnateisėmis visuomenės narėmis.Lietuvos moterų istorinis kelias buvo panašus, tik dėl istorinių aplinkybių emancipacija buvo vėlyvesnė. Istorijos avanscenoje kelis šimtmečius garsėjo tik valdovų ir didikų šeimų moterys - motinos, žmonos, dukterys, viena kita jų tapo mecenatėmis. Nuo XVIII a. antrosios pusės moterų raiškos barai išsiplėtė. Atsiranda naujas moters tipas - kūrėja, aktyvi ir sąmoninga vyrų pagalbininkė. XIX a. pabaigoje pirmosios moterys Lietuvoje įgijo aukštąjį išsilavinimą, užsiėmė profesine veikla, daug jų dalyvavo tautiniame judėjime. Atkūrus valstybingumą, Lietuvos Respublikos laikais, moterys buvo ypač veiklios. Jos dalyvavo politikoje, buvo seimų narės, užėmė atsakingus postus, daugelis paliko ženklų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Kai kurių knygoje aprašomų moterų vardai Lietuvos skaitytojams arba visai nežinomi, arba žinomi labai menkai. Tai ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių autorę rašyti šią knygą. Autorė taip pat siekė, kad skaitytojai, ypač jaunimas, skaitydami šiuos moterų gyvenimo aprašymus, nauju aspektu susipažintų su mūsų istorine praeitimi. Knygą sudaro trys skyriai, atspindintys skirtingą istorinę epochą ir besikeičiantį joje moterų vaidmenį. Kiekviena knygos herojė savo istorinį laikotarpį reprezentavo pagal jo teikiamas galimybes. Rašant naudoti publikuoti ir nepublikuoti istoriniai šaltiniai, literatūra. Daugeliu atvejų stigo istorinės medžiagos, todėl kai kurių moterų portretai atkurti tik iš kuklių fragmentiškų užuominų šaltiniuose bei literatūroje. Dalis ikonografinės medžiagos publikuojama pirmą kartą. Knygoje stengtasi išsaugoti istorinio fakto tikslumą, autorinės interpretacijos minimalios. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Dukra; Mecenatė; Moteris; Moterų biografijos; Profesionalė; Žinomos Lietuvos moterys; Žmona; Biographies of women; Daughter; Famous Lithuanian women; Patron; Professional; Wife; Woman.

ISBN:
9789955231547
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13968
Updated:
2022-01-13 17:37:31
Metrics:
Views: 410
Export: