Rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimas Sąjūdžio laikotarpiu Kaune leistoje spaudoje rusų kalba

LTStraipsnyje analizuojama spaudos rusų kalba įtaka rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimui Sąjūdžio laikotarpiu. Tyrimo objektas – Kaune leisti laikraščiai „Echo Kaunasa“ (1988–1990) ir „Kaunasskij vestnik“ (1990–1993). Spauda straipsnyje vertinama kaip svarbus žinių apie praeitį struktūravimo ir einamojo laikotarpio politinio diskurso poreikius atliepiančių istorijos vaizdinių sklaidos įrankis. Aktyviais laikraščių „Echo Kaunasa“ ir „Kaunasskij vestnik“ bendradarbiais ir turinio kūrėjais tapo iš etninių mažumų grupių kilusi miesto inteligentija ir stačiatikių dvasininkai. Kokybinė turinio analizė rodo, kad rusų etninei tapatybei konstruoti šiuose laikraščiuose buvo dažnai pasitelkiami su tarpukario Lietuvos valstybingumo tradicija susiję akcentai: ryškiai atsiskleidusių Vytauto Didžiojo universitete ir Valstybės teatre rusų kultūros ir meno veikėjų biografijos, įvairūs su Mokytojų draugijos rusų gimnazijos ir rusų kultūros organizacijų veikla iki 1940 m. susiję vaizdiniai. Svarbus spaudos rusų kalba Kaune siekis Sąjūdžio laikotarpiu buvo stačiatikių religinės grupės tapatybės ugdymas. Tyrimas atskleidė, kad stačiatikių dvasininkai pristatinėjo religiją spaudoje kaip vertybinį pamatą, galintį padėti suvienyti skirtingų pažiūrų rusų etninės grupės narius ir tapti atsvara sovietinės ideologijos formuotai tapatybei. Kita vertus, nors dvasininkai aktyviai dalyvavo rusų kultūros organizacijų veikloje, jie nesiejo stačiatikybės su tautybe, bet akcentavo skirtingų kalbos ir kultūros tradicijų raišką Stačiatikių bažnyčios praktikoje bei reiškė pasirengimą įtraukti į parapijos veiklą įvairių tautybių žmones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Spauda rusų kalba; Rusai; Etninė tapatybė; Religinė tapatybė; Rusų kultūra; Stačiatikiai; 20 amžius; Press in Russian language; Ethnic identity; Religious identity; Russians; Russian culture; Orthodox Christians; 20th century.

ENThe aim of the article is to analyse what was an impact of the press in Russian language that was published in Kaunas during the Sąjūdis period for constructing ethnic and confessional identity of Russian population. In order to reach the aim publications from newspapers “Echo of Kaunas” (“Эхо Каунаса”) and “Kaunas News” (“Kаунасский вестник”) were selected for qualitative research. The research revealed that biographies of famous individuals of Russian origin who participated in activity of Vytautas Magnus University and State Theatre (scientists, ballet artists, etc.) were the most popular kind of empirical material used by the press for constructing ethnic identity of Russian population and it’s relation to tradition of the Lithuanian statehood. The other one was data about activity of Russian Gymnasium and Russian cultural organizations until 1940 that served as important background for creation of image of historical continuity non-Soviet Russian culture in Kaunas. The research has also demonstrated that the press in Russian language was of high importance for the clergyman of Orthodox Christian parish in Kaunas. By participating in newspaper “Echo of Kaunas” they published various materials that could serve for consolidation of Russian population. Priests perceived Orthodox Christianity as a system of long-term values that could replace the Soviet identity among people and took part in the activity of Russian cultural organizations in Kaunas. However, they didn’t perceived Russian ethnicity as a feature of high importance to join the community and stressed multilingual and multicultural nature of the Orthodox Church. [From the publication]

• Antrojo pasaulinio karo laikotarpio rusų kilmės išeiviai iš Lietuvos : socialinio ir kultūrinio portreto metmenys / Andrius Marcinkevičius. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2016, 21, p. 15-28.
• From ethnic fear to pragmatic inclusiveness? Political community building in the Baltic states (1988-2004) / Dovilė Budrytė. Etniškumo studijos. 2011, Nr. 1/2, p. 14-41.
• Kalbinis Kauno praeities ir dabarties savitumas / Ineta Dabašinskienė, Raminta Garuckaitė. Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. P. 231-249.
• Klaipėdos diskursai, 1990-2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija / Liutauras Kraniauskas, Aldis Gedutis, Arūnas Acus, Sigita Kraniauskienė, Jolita Viluckienė, Eduardas Spiriajevas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. 469 p.
• Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988-1994 metais / Vladas Sirutavičius. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2017. 495 p.
• Russians of Lithuania (1990-2010): integration in civil society / Grigorijus Potashenko. Ethnicity. 2010, 3, p. 98-109.
• Rusų etninės grupės reprezentacija Lietuvos spaudoje. Negyjančios antrojo pasaulinio karo žaizdos / Monika Frejūtė-Rakauskienė. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 352-378, 398-399.
• Rusų inteligentijos integracija į tarpukario metų Lietuvos kultūrą : disertacija / Natalija Kasatkina. Vilnius, 1994. 151 p.
• Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje : sampratos, patirtys ir kontekstai / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Neringa Klumbytė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2018. 320 p.
• Tautiniai santykiai Lietuvoje 1988-1992 metais / Petras Biveinis, Algis Povilas Kasperavičius. Lietuvos istorijos studijos 2007, t. 20, p. 64-84.
• Возвращение русской культуры Литвы из забвения / Павел Лавринец. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 256-315, 394-395.
• Русская пресса постсоветской Литвы: динамика изменений / Биpyтe Синочкина. Etniškumo studijos. 2007, Nr. 2, p. 118-150.