Rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimas Sąjūdžio laikotarpiu Kaune leistoje spaudoje rusų kalba

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimas Sąjūdžio laikotarpiu Kaune leistoje spaudoje rusų kalba
Alternative Title:
Constructing ethnic and confessional identity of Russian population in the press published in Kaunas during the Sąjūdis period
In the Journal:
Kauno istorijos metraštis. 2021, 19, p. 105-123
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Spauda rusų kalba; Rusai; Etninė tapatybė; Religinė tapatybė; Rusų kultūra; Stačiatikiai; 20 amžius; Press in Russian language; Ethnic identity; Religious identity; Russians; Russian culture; Orthodox Christians; 20th century.
Keywords:
LT
20 amžius; Religija / Religion; Rusai; Rusų kultūra; Spauda / Press; Stačiatikiai; Tautinė tapatybė / Ethnic identity.
EN
20th century; Orthodox Christians; Press in Russian language; Religious identity; Russian culture; Russians.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama spaudos rusų kalba įtaka rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimui Sąjūdžio laikotarpiu. Tyrimo objektas – Kaune leisti laikraščiai „Echo Kaunasa“ (1988–1990) ir „Kaunasskij vestnik“ (1990–1993). Spauda straipsnyje vertinama kaip svarbus žinių apie praeitį struktūravimo ir einamojo laikotarpio politinio diskurso poreikius atliepiančių istorijos vaizdinių sklaidos įrankis. Aktyviais laikraščių „Echo Kaunasa“ ir „Kaunasskij vestnik“ bendradarbiais ir turinio kūrėjais tapo iš etninių mažumų grupių kilusi miesto inteligentija ir stačiatikių dvasininkai. Kokybinė turinio analizė rodo, kad rusų etninei tapatybei konstruoti šiuose laikraščiuose buvo dažnai pasitelkiami su tarpukario Lietuvos valstybingumo tradicija susiję akcentai: ryškiai atsiskleidusių Vytauto Didžiojo universitete ir Valstybės teatre rusų kultūros ir meno veikėjų biografijos, įvairūs su Mokytojų draugijos rusų gimnazijos ir rusų kultūros organizacijų veikla iki 1940 m. susiję vaizdiniai. Svarbus spaudos rusų kalba Kaune siekis Sąjūdžio laikotarpiu buvo stačiatikių religinės grupės tapatybės ugdymas. Tyrimas atskleidė, kad stačiatikių dvasininkai pristatinėjo religiją spaudoje kaip vertybinį pamatą, galintį padėti suvienyti skirtingų pažiūrų rusų etninės grupės narius ir tapti atsvara sovietinės ideologijos formuotai tapatybei. Kita vertus, nors dvasininkai aktyviai dalyvavo rusų kultūros organizacijų veikloje, jie nesiejo stačiatikybės su tautybe, bet akcentavo skirtingų kalbos ir kultūros tradicijų raišką Stačiatikių bažnyčios praktikoje bei reiškė pasirengimą įtraukti į parapijos veiklą įvairių tautybių žmones. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to analyse what was an impact of the press in Russian language that was published in Kaunas during the Sąjūdis period for constructing ethnic and confessional identity of Russian population. In order to reach the aim publications from newspapers “Echo of Kaunas” (“Эхо Каунаса”) and “Kaunas News” (“Kаунасский вестник”) were selected for qualitative research. The research revealed that biographies of famous individuals of Russian origin who participated in activity of Vytautas Magnus University and State Theatre (scientists, ballet artists, etc.) were the most popular kind of empirical material used by the press for constructing ethnic identity of Russian population and it’s relation to tradition of the Lithuanian statehood. The other one was data about activity of Russian Gymnasium and Russian cultural organizations until 1940 that served as important background for creation of image of historical continuity non-Soviet Russian culture in Kaunas. The research has also demonstrated that the press in Russian language was of high importance for the clergyman of Orthodox Christian parish in Kaunas. By participating in newspaper “Echo of Kaunas” they published various materials that could serve for consolidation of Russian population. Priests perceived Orthodox Christianity as a system of long-term values that could replace the Soviet identity among people and took part in the activity of Russian cultural organizations in Kaunas. However, they didn’t perceived Russian ethnicity as a feature of high importance to join the community and stressed multilingual and multicultural nature of the Orthodox Church. [From the publication]

DOI:
10.7220/2335-8734.19.6
ISSN:
1822-2617; 2335-8734
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95103
Updated:
2022-06-01 18:24:44
Metrics:
Views: 5    Downloads: 1
Export: