Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988-1994 metais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988-1994 metais
Alternative Title:
Lithuanians and Lithuania's Poles, and Lithuania and Poland in 1988-1994
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2017.
Pages:
495 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Įvadas: problema, istoriografija (ir šiek tiek teorijos) — Lenkų autonomijos pradžia: „Mes nežinome, kas mums geriau – Maskvos centras ar Vilniaus hegemonija...“ — Kelios metodologinio pobūdžio pastabos — Konkurencija tarp įvairių lenkų politinių srovių ir nacionalinės teritorinės autonomijos klausimas — Lietuvos lenkų sąjungos įkūrimas — Lietuviškasis nacionalinis konsensusas ir nacionalinė teritorinė lenkų autonomija — Sąjūdis ieško kontaktų su lenkais — Pirmas oficialus sąjūdiečių vizitas į Varšuvą — Valdžios iniciatyvos ir reakcijos — Maskvos politinės iniciatyvos — Trumpa Liaudies Lenkijos konsulato Lietuvos TSR istorija, arba Lietuvos lenkų klausimas ir tarptautinė politika — Apie „centro“ nacionalinės politikos ypatybes perestroikos sąlygomis — Priešrinkiminis santykių paaštrėjimas — Kovo 11-oji ir lenkų faktorius — Lenkų vizitas į Maskvą – buvo ar ne? — Pirmoji Aukščiausios Tarybos sesija — Tarpvalstybinių santykių pradžia. B. Geremeko vizitas į Lietuvą — Nauja valdžia, senos problemos... Autonomijos klausimas (1990 m. pavasaris-vasara) — II neeilinis Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimas — Lenkų autonomijos klausimas Aukščiausiojoje Taryboje — Diplomatiniai Vilniaus-Varšuvos kontaktai — Vasaros pabaigos etnopolitiniai viražai: Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms spręsti įkūrimas, Lietuvos Respublikos Vilniaus lenkų nacionalinio rajono statusas — Ar derėtis, ar... Valdžios ir lenkų santykiai (1990 m. ruduo – 1991 m. sausio mėn.) — Apie autonomininkų važinėjimus į Maskvą, derybas ir dar apie šį bei tą — Valdžios sprendimai 1990 m. rudenį — Lenkų deputatų suvažiavimas Eišiškėse — Lietuvių ir lenkų kontaktai 1990 m. vėlyvą rudenį — „Atsigręžimas į Varšuvą“ (Lenkijos užsienio reikalų ministerijos aide memoire) — Tiesioginio valdymo įstatymas —Medaus mėnuo lietuvių-lenkų santykiuose (Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio mėnesio sprendimai) — Diplomatiniai Vilnius ir Varšuvos kontaktai (Geros kaimynystės deklaracija: pradžių pradžia) — Lietuviška apklausa ir sovietinis referendumas: medaus mėnesio pabaiga? (1991 m. pavasaris) — Pavasario įtampos: Mostiškių suvažiavimo sprendimai — Tiesioginis valdymas (1991 m. rugpjūtis-gruodis) — Pasvarstymai apie tarybų paleidimą ir tiesioginio valdymo įvedimą — Prieštaringa metų pabaiga — Diskusijos Aukščiausiojoje Taryboje dėl rinkimų į rajonų tarybas (1991 m. gruodis – 1992 m. liepa) — Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir kaimyninio bedradarbiavimo deklaracija. (Kodėl vėluota?) — Po deklaracijos pasirašymo: sūpuoklės tarpvalstybiniuose ir valdžios – Lietuvos lenkų santykiuose (1992 m. pavasaris-vasara) — Treji rinkimai ir vienas referendumas (1992 m. vasara – 1993 m. pavasaris) — Apie tarpvalstybinių santykių peripetijas — Nacionaliniai rinkimų į Seimą aspektai — Rinkimai į abiejų rajonų tarybas: keliai ir klystkeliai — Tarpvalstybinė sutartis judinama iš „mirties taško“: realistinės ir pragmatinės politikos pradžia? — Vingiuotas kelias į sutartį: galimybės ir apribojimai (1993 m. vasara-ruduo) — Brazausko užsienio politikos doktrina — Popiežiaus Jono Pauliaus II kelionė į Lietuvą — Ir visgi daugiau neapibrėžtumo nei aiškumo (vėlyvas 1993 m. ruduo) — Kiek buvo lūžių derybose? (1993 m. vėlyvas ruduo – 1994 m. ankstyvas pavasaris) — Apie tarpvalstybinės sutarties pasirašymą bei ratifikavimą, tačiau ne tik... (1994 m. balandis-spalis) — Išvados — Litwini i polacy na Litwie, Litwa i Polska w latach 1988-1994. Streszczenie — Lithuanians and Lithuania's poles, and Lithuania and Poland in 1988-1994. Summary — Šaltiniai ir literatūra — Asmenvardžių rodyklė.
Summary / Abstract:

LTŠioje studijoje aptariamos dvi grupės klausimų. Pirmiausia, analizuojama dviejų etninių grupių - lietuvių ir Lietuvos lenkų - sąveika 1988-1994 m. Taigi, pačia bendriausia prasme, šio tyrimo objektas — etnopolitika. Tačiau etnopolitika yra dinamiškas ir prieštaringas procesas. Kitaip tariant, sąveika tarp etninių grupių, gali įgauti konfliktinį arba tam tikro sugyvenimo (modus vivendi) pobūdį. Šiuo atveju istoriko uždavinys būtų aprašyti etninių grupių (lietuvių ir lenkų) sąveiką ir paaiškinti, kas įtakoja vienokį ar kitokį jos pobūdį. Darbe daugiausia dėmesio skiriama lietuvių - lenkų etniniam konfliktui. Paprastai terminu etninis konfliktas apibūdinamos „bet kokio pobūdžio įtampos tarp etninių grupių narių, jei jos kokiu nors būdu institucionalizuojamos ir manifestuojamos kolektyviniais veiksmais.“ Lietuvių ir Lietuvos lenkų atveju, tyrimo objektas - lenkų aktyvistų bei organizacijų siekis sukurti teritorinę-nacionalinę autonomiją. Formaliai teritorinės-nacionalinės autonomijos kūrimo pradžią galima sieti su 1989 m. pavasarį įvykusiu kelių pietrytinių Lietuvos rajonų (Vilniaus ir Šalčininkų) tarybų deputatų suvažiavimu Mickūnuose. Suvažiavime priimtoje deklaracijoje teigta, kad galutinis deputatų tikslas - „...sukūrimas Vilniaus krašte lenkų nacionalinės autonominės srities.“ Tikslui įgyvendinti buvo sudaryta Koordinacinė taryba.Lenkų veikėjai deklaravo nuostatą, kad būtent teritorinė- nacionalinė autonomija yra efektyviausias įrankis bendruomenės etniniam ir kultūriniam savitumui išsaugoti. Lietuvos TSR valdžia, o vėliau ir naujoji Lietuvos Respublikos vadovybė pastangas steigti teritorinę-nacionalinę autonomiją griežtai atmetė. Iš esmės toks reikalavimas buvo vertinamas kaip grėsmė šalies teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam suverenitetui. Laikotarpio pabaiga - 1991 m. ruduo, kuomet po nepavykusio rugpjūčio pučo Maskvoje Lietuvos valdžios sprendimu buvo paleistos dviejų rajonų - Šalčininkų ir Vilniaus (bei Visagino miesto) - tarybos ir ten įvestas tiesioginis valdymas. Taigi, studijoje būtų atsakoma į klausimą, kokie veiksniai sąlygojo būtent tokią Lietuvos lenkų etninės grupės mobilizaciją, arba kitais žodžiais tariant, kodėl lenkų bendruomenės politizaciįos procesas įgavo nacionalinės teritorinės autonomijos formą. Tokį autoriaus pasirinkimą iš esmės lėmė kelios aplinkybės. Pirma, lietuvių ir lenkų istoriografijose (bei viešoje erdvėje) nacionalinės teritorinės autonomijos klausimas iki šiol kelia diskusijas ir vertinamas skirtingai. Antra, teritorinės autonomijos reikalavimas, vėliau - dviejų rajonų tarybų paleidimas turėjo įtakos ir tarpvalstybiniams santykiams. Trečia, iki šiol mažai žinomi archyviniai šaltiniai turėtų padėti geriau suprasti ir paaiškinti lenkų autonomistų judėjimo atsiradimo priežastis ir judėjimo dinamiką. [Iš Įvado]

ISBN:
9786098183290
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67620
Updated:
2022-01-29 18:52:04
Metrics:
Views: 17    Downloads: 2
Export: