Naujojo viešojo valdymo dekompozicijos analizė
LTŽymiausi Europos ir pasaulio viešojo valdymo teoretikai (Ch. Pollitt, G. Bouckaert, J . E. Lane, St. Osborne, Ch. Hood ir kt.) savo darbuose vienaip ar kitaip sumoka, kad esminis dėmesys XX a. paskutinio dešimtmečio mokslinėje naujosios viešosios vadybos analizėje buvo skirtas naujosios viešosios vadybos teoriniams-intelektualiniams svarstymams naujosios viešosios vadybos logikos, definicijų ir kategorijų išgryninimui, konstruojamų modelių vertinimui, apskritai bendriausios naujosios viešosios vadybos ideologijos realizavimo įvairiose nacionalinėse erdvėse skirtumų akcentavimui. Kartu, tenka pripažinti, kad iki XXI a. pradžios viešojo valdymo teorijuje aiškiai nepakankamai fiksuojama pastangų analizuojant ir apibendrinant naujosios viešosios vadybos inspiruotas praktines viešojo valdymo bei viešojo sektoriaus reformas, vertinant pasiekimus bei ryškėjančias tam tikras disfunkcijas. Todėl, šiuolaikinio viešojo valdymo sisteminių-procesinių elementų išskyrimui, siekiant jų identifikavimo logikos, reikalinga metodologinių naujosios viešosios vadybos poveikio analizės, prieigų įvairovė ir tyrinėtojų gebėjimas išskirti esmines, Prioritetines problemas, turinčias nustatytinės metodologijos elementus. Tokiomis problemomis vertinant naujosios viešosios vadybos poveikį galima laikyti esminę lydėtojų problemą XXI a. - kaip atrinkti tinkamiausias prielaidas, teorines konstrukcijas, daugybėje mokslinių darbų parengtus modelius, išvadas, rekomendacijas [p. 245].
- Socialinės teorijos pagrindai. Vilnius : Margi raštai, 2005. 852 p.
- Viešojo sektoriaus institucijų strateginis planavimas. Vilnius : Technika, 2009. 239 p.
