Svarbesni įrodinėjimo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese klausimai teorijoje ir teismų praktikoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Svarbesni įrodinėjimo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese klausimai teorijoje ir teismų praktikoje
Contents:
Įvadas — Pakaltinamumas, kaltė — Nusikalstamą veiką padariusio asmens psichikos būklė — Galimybė rinkti duomenis (įrodymus), apklausiant asmenį, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas — Apklausos procesiniai - psichologiniai-taktiniai aspektai — Žalos atlyginimo klausimai — Išvados.
Keywords:
LT
Baudžiamasis procesas; Nusikalstama veika; Asmenys; Psichikos sutrikimai; Apklausos; Pakaltinamumas; Baudžiamojo proceso kodeksas; Teismų praktika; Psichologija.
EN
Criminal procedure; Criminal offense; Persons; Mental disorders; Surveys; Responsibility; Criminal procedure code; Case law; Psychology.
Summary / Abstract:

LTPriverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese įrodinėjimas vyksta keliomis kryptimis: nustatoma, ar padaryta veika turi tam tikrų nusikalstamos veikos požymių, t. y. įvykdyta tam tikru laiku, tam tikroje vietoje, tam tikru būdu ir nustatomos kitos aplinkybės; įrodinėjama, kad būtent šis asmuo padarė šią nusikalstamą veiką; renkami, tikrinami ir vertinami duomenys, apibūdinantys asmenį, kuris įvykdė nusikalstamą veiką (duomenys apie asmens psichikos būklę, jo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to), nustatomas nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, siekiant užtikrinti galimą jos atlyginimą. Tokias esmines įrodinėjimo kryptis lemia įrodinėtinos aplinkybės, kurios, skirtingai nei su aplinkybėmis, įrodinėtinomis baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, padarytų pakaltinamų asmenų, yra apibrėžtos Baudžiamojo proceso kodekso 395 straipsnyje. Šiame darbe nagrinėjami įrodinėjimo klausimai, susiję su pakaltinamumu, kalte, asmens psichikos būklės nustatymu, proceso duomenų gavimu atliekant apklausą su asmeniu, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, bei žalos atlyginimu. Siekiama apžvelgti, kaip minėti klausimai sprendžiami Lietuvos teismų praktikoje.Nagrinėjant teisinę reglamentaciją, mokslinius teiginius, idėjas bei teismų praktikos pavyzdžius, darbe pagrindžiami šie pagrindiniai teiginiai: kaltės ir jos formos klausimai nesprendžiami, kai asmuo yra nepakaltinamas; asmens, kurio psichika sutriko po nusikalstamos veikos padarymo ir dėl jų asmuo nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, kaltės klausimas bus svarstomas atnaujinus procesą asmeniui, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė; asmuo, būdamas riboto pakaltinamumo būsenos, atsako už padarytą nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą; asmens, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, psichikos būklė patikrinama, nustatoma ir įvertinama tik paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę, gavus ekspertizės aktą ir išklausius eksperto išvados teisiamajame posėdyje; asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, turi būti garantuota teisė duoti parodymus, atsižvelgiant į jo psichikos sveikatos būklę; pasirinktas asmens, turinčio psichikos sutrikimų, apklausos taktinis būdas turi garantuoti, kad nebus pažeistos asmens procesinės teisės ir interesai ir tai nesukels grėsmės apklausiamojo sveikatai, nežemins jo orumo; jeigu baudžiamojoje byloje nustatoma, kad ribotai pakaltinamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, kad tarp veikos ir jos teisinių padarinių yra priežastinis ryšys, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti išspręstas iš esmės, žalą priteisiant iš ribotai pakaltinamo asmens.Tokiais atvejais, kai nepakaltinamas asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota LR CK 6.268 straipsnyje; šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos arba kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu). [Iš leidinio]

ISBN:
9789955193210
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/92775
Updated:
2021-03-24 17:09:53
Metrics:
Views: 14
Export: