Leksiniai veiksmažodžiai lietuvių sakytiniame akademiniame diskurse: dėstytojų pozicijos švelninimas humanitarinių ir socialinių mokslų seminaruose

LTRemiantis palyginamojo humanitarinių (filosofija, literatūra, kalbotyra) ir socialinių mokslų (sociologija, politikos mokslai, komunikacijos mokslai) seminarų tekstyno VUSemCorp duomenimis, šiame tyrime nustatyti bei tarpdisciplininiu požiūriu palyginti leksinių veiksmažodžių, vartojamų dėstytojų pasakymams švelninti, vartosenos dažniai, semantinės kategorijos bei atliekamos pragmatinės pasakymo švelninimo funkcijos. Straipsnyje taip pat skiriamas nemenkas dėmesys episteminio modalumo, (inter)subjektyvumo ir mandagumo raiškai iki šiol menkai tirtame lietuvių sakytiniame akademiniame diskurse. Analizės rezultatai atskleidė, kad leksiniai veiksmažodžiai dėstytojų kalboje vartojami gana strategiškai: dažniausiai siekiant apsidrausti teikiant faktinę informaciją, sušvelninti kritiką, nurodymus, nukreiptus į studentus, kartu kurti nekategoriško(s) dėstytojo(s) įvaizdį ir skatinti sąveiką su studentais. Tarpdisciplininė perspektyva padėjo išryškinti, kad sąšvelnių vartoseną iš esmės lemia konkrečių disciplinų specifika. Didžiausiu leksinių veiksmažodžių pozicijai švelninti dažniu bei įvairove išsiskiria sociologija, kalbotyra ir filosofija. Šių disciplinų dėstytojų kalbinė raiška pasižymi kur kas didesniu polinkiu pasakymus švelninti tiesiogiai kalbėtoją įvardijančiais vienaskaitos bei daugiskaitos pirmojo asmens leksiniais veiksmažodžiais. Didesnis šių formų paplitimas minėtose disciplinose siejamas su stipresniu dės tytojų noru apsidrausti eksplicitiškai pažymint, kad reiškiama subjektyvi pozicija, taip pat kurti tarpasmeninį santykį su klausytojais – įtraukti į diskursą ir pasidalyti atsakomybe už reiškinių interpretavimą. Raktažodžiai: sąšvelniai, pozicijos švelninimas, leksiniai veiksmažodžiai, tarpdisciplininė perspektyva, sakytinis akademinis diskursas.

ENThis study investigates the use of lexical verbs as hedging devices in Lithuanian academic discourse, based on data from the VuSemCorp corpus, which comprises seminar texts from the humanities (philosophy, literature, linguistics) and social sciences (sociology, political science, communication studies). The analysis focuses on the frequency, semantic categories, and pragmatic functions of lexical verbs in lecturers’ speech. Findings reveal that lecturers strategically employ lexical verbs to acknowledge alternative interpretations, soften criticism and directives, and demonstrate po liteness. Hedging their utterances enables lecturers to adopt the role of guides or facilitators rather than authoritarian figures, thereby cultivating an open, interactive, and collaborative learning environment. An interdisciplinary perspective highlights that the use of lexical verbs for hedging varies by discipline. Sociology, linguistics, and philosophy demonstrated the highest frequency and diversity of hedging verbs. Lecturers in these fields showed a pronounced tendency to soften statements using first-person singular and plural forms, marking their subjective opinions and sharing interpretative responsibility with students. This linguistic strategy reflects a stronger emphasis on engaging students in co-constructing knowledge specific to these disciplines. Additionally, this article emphasizes the roles of (inter)subjectivity, politeness, and speaker commitment in the relatively understudied domain of Lithuanian spoken academic discourse. These findings contribute to a deeper understanding of how hedging shapes communication dynamics in academic settings. Keywords: hedges, speaker stance, lexical verbs, interdisciplinary perspective, spoken academic discourse.

• Adverbials as hedging devices in Lithuanian academic discourse: a cross-disciplinary study. Multiple perspectives in linguistic research on Baltic languages. Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2012. P. 137-167.
• Autoriaus pozicijos švelninimas rašytiniame moksliniame diskurse: gretinamasis tyrimas. Vilnius, 2011. 225 p.
• Autoriaus pozicijos švelninimas: tarpdalykiniai ir tarpkalbiniai raiškos priemonių ypatumai. Kalbotyra 2008, 58 (3), 97-108.
• Criticism mitigating devices in English and Lithuanian academic reviews.. Regioninės studijos 2006, 2, 227-238.
• Diskurso žymikliai lietuvių kalboje: reikšmės ir funkcijų kaitos aspektai. Lietuvių kalba 2020, 14, 1 pdf (81 p.).
• Hedging devices in English and Lithuanian linguistic research articles. Darbai ir dienos 2010, 54, 228-237.
• Hedging in English and Lithuanian academic discourse. Innovation and tradition in contemporary language studies: selected papers of the international conference at the University of Vilnius, Lithuania, 17-19 September 2004. Vilnius: Vilnius University Press, 2005. P. 115-123.
• Kai kurios teigiamo ir neigiamo įvertinimo strategijos angliškose ir lietuviškose filologinėse recenzijose. Žmogus kalbos erdvėje 2001, 1, 171-177.
• Komentuojamieji sakiniai - adresanto atsakomybės modifikatoriai. Kalbų studijos 2011, 19, 15-20.
• Lietuviškojo humanitarinių ir socialinių mokslų diskurso ypatybės. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 1 pdf (144 p.).
• Lietuvių ir anglų prašymų strategijos ir mandagumas. Lietuvių kalba 2009, 3, 1 pdf (20 p.).
• Lietuvių kalbos mandagumo vienaskaitos ir daugiskaitos vartosena: jaunų žmonių kalbėsenos polinkiai. Taikomoji kalbotyra 2023, 19, 78-98.
• Modalumas anglų ir lietuvių kalbose: forma ir reikšmė.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 105 p.
• Mokytojo ir mokinio vaidmenų kaita edukacinės paradigmos virsmo sąlygomis. Pedagogika 2007, 87, 64-70.
• Nurodymų raiška priešmokyklinio amžiaus vaikų kalboje. Filologija 2011, 16, 5-18.
• Pokalbio strategijos vaikų kalboje. Taikomoji kalbotyra 2019, 12, 1-38.
• Vertinimo raiška lingvistinių knygų recenzijose. Žmogus ir žodis 2005, 1, 96-101.