Gaidžio

LTAnkstesniuose pranešimuose, mokslinėse konferencijose, taip pat ir publikacijose jau analizuoti XV–XVII a. rašytiniuose šaltiniuose užfiksuoti gaidžio / vištos aukojimo seniesiems dievams ritualai bei gaidžio (vištos) aukojimo refleksijos gimtuvių, krikštynų, vestuvių ir įkurtuvių papročiuose; gaidžio (vištos) aukojimo atspindžiai sarginimo, marinimo, laidotuvių, atminų papročiuose; gaidžio – lobio saugotojo vaizdinys, taip pat gaidžio / vištos vitalinių galių panaudojimas liaudies medicinoje; gaidžio / vištos santykis su įvairių lietuvių dievybių bei mitinių būtybių pavidalais, analizuoti tikėjimai, maginiai veiksmai, užkalbėjimai, kuriais siekiama visokeriopos vištų ūkio gerovės6. Šio straipsnio tikslas – ištirti tuos tradicinio laikotarpio (XIX a. pabaigos – XX a.) darbo ir kalendorinių papročių elementus, kuriuose dominuoja gaidys arba višta; nustatyti jų simbolines prasmes ir ištakas. Esminiai žodžiai: gaidys, višta, tikėjimai, magija, papročiai, draudimai.

ENThe purpose of this article is to explore those elements of traditional period (late 19th-20th century) labor and calendar customs in which the rooster or hen predominates; to determine their symbolic meanings and origins. Elements of calendar customs (beliefs, bans) in which special attention is paid to roosters or hens largely coincide with beliefs and bans of customs for hatching and rearing chickens. The goal of all of them is basically one and the same - the welfare of the chicken farm in every way (so that they lay as many eggs as possible, keep their yard and house, so that they don’t dig crops and gardens). Various objects are used for this, which acquire magical powers on festive days or have established symbolic meanings (furnace, threshold, door frame, bow, rope wrapped in a circle, straw, festive meals, etc.). Keywords: rooster, hen, beliefs, magic, customs, bans.