Vaiko priežiūros išmokų gavėjų struktūros pokyčiai Lietuvoje: lyčių egalitarizmo šeimoje ženklas?

LTDaugelyje pasaulio šalių vaikų priežiūra yra siejama labiau su moterimis nei su vyrais. Padidėjęs dirbančių moterų motinų skaičius lėmė motinystės ir tėvystės sampratų pokyčius, kuriuose svarbų vaidmenį vaidina valstybių formuojamos ir įgyvendinamos šeimos politikos. Vienas iš ryškesnių pastarųjų pokyčių Lietuvos šeimos politikoje – 2011 m. Lietuvoje įsigaliojęs teisinis reglamentavimas, kuris leido tėvams rinktis iš dviejų vaiko priežiūros atostogų variantų: gausiau apmokamų iki vaikui sueis 1 metai ir mažiau apmokamų, tačiau su galimybe dirbti neprarandant vaiko priežiūros išmokų antraisiais vaiko gyvenimo metais. Ir nors tai atvėrė tėvams daugiau galimybių derinti vaiko priežiūrą ir apmokamą darbą, o vyrų, pasinaudojančių teise į vaiko priežiūros atostogas antraisiais vaiko gyvenimo metais, skaičius reikšmingai didėja, straipsnyje daroma prielaida, kad struktūriniai išmokų gavėjų pokyčiai atsirado ne dėl besikeičiančių vertybinių nuostatų ir plintančių lyčių egalitarizmo praktikų, o dėl atsiradusios galimybės šeimoms pasirinkti finansiškai naudingiausią vaiko priežiūros atostogų scenarijų. Šio straipsnio tyrimo objektas – lyčių egalitarizmas vaiko priežiūros aspektu. Straipsnio tikslas – remiantis antrine Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie vaiko išmokų gavėjus 2009–2019 m. analize bei vaiko priežiūros atostogas reglamentuojančių teisės aktų analize atskleisti, kaip per pastaruosius 10 metų, keičiantis vaiko priežiūros teisiniam reglamentavimui, kito vaiko priežiūros išmokų gavėjų struktūra.Tyrimas atskleidė, kad nepriklausomai nuo teisinio reglamentavimo pirmenybė teikiama ilgesnėms vaiko priežiūros atostogoms, o struktūriniai išmokų gavėjų pokyčiai pastebimi tik tuomet, kai atsiranda galimybė dirbti neprarandant išmokų: vyrų, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, skaičius didėja antraisiais vaiko gyvenimo metais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Motinystė; Tėvystė; Vaiko priežiūros atostogos; Šeimos politika; Childcare leave; Family policy; Fatherhood; Motherhood.

ENChildcare is related more with women than men in many countries. The increased number of working mothers caused changes in perception of motherhood and fatherhood. Family policies created and implemented in different countries played an important role for these changes. The legal regulation, which came into force in 2011, was one of more distinct recent changes in Lithuanian family policy. It allowed parents to choose from two childcare leave options: either shorter but better paid leave until the child reaches the age of 1 year, or longer but less paid leave with a possibility to work without losing childcare benefits during the second year of the leave. This created more opportunities for parents to combine childcare with paid employment and caused the significant increase in number of beneficiaries among men during the second year of the childcare leave. However, an assumption is made that the structural changes in beneficiaries have no connection to changing cultural attitudes within the society and are rather caused by new opportunities for families to choose the best financial option during the childcare. The object of this article is gender egalitarianism in the aspect of childcare. The aim of this article is to reveal how the structure of childcare beneficiaries, under changing childcare leave legislations, has changed in the last 10 years, based on the secondary analysis of 2009-2019 childcare beneficiaries data from the State Social Insurance Fund, as well as, the analysis of childcare leave legislations. The research revealed that, despite of legislations, priority is given to longer childcare leave and structural changes in beneficiaries are found only when a possibility to work without losing allowance arises: number of men receiving childcare benefits increases in the second year of child’s life. [From the publication]

• Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? / Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 263 p.
• Darbdavių požiūris į apmokamo darbo ir šeimos vaidmenų derinimo galimybes Lietuvoje / Raminta Jančaitytė, Aušra Kolbergytė, Brigita Kairienė. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 1, p. 28-37.
• Jaunų žmonių pasirengimas tėvystei ir motinystei / Sigita Burvytė. Socialinis ugdymas. 2015, Nr. 2 (41), p. 45-63.
• Lietuvos šeima ir modernybės projektas: prieštaros bei teorizavimo galimybės / Aušra Maslauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 4, p. 310-319.
• Lyčių nelygybė Lietuvoje : analizė ir vertinimas remiantis Lyčių lygybės indeksu 2015 (EI GE) / Laima Andrikienė, Rūta Vaičiūnienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, Nr. 7 (1), p. 33-52.
• Lytis, globa ir kultūriniai gerovės kapitalizmo barjerai Lietuvoje / Aušra Maslauskaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 3 (14), p. 39-51.
• Moterų karjeros ir šeimos dilemos / Jolanta Reingardienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 1 (12), p. 59-72.
• Palankios šeimai politikos įgyvendinimas Lietuvoje : problemos ir galimybės / Raminta Jančaitytė. Socialinis darbas. 2006, t. 5, Nr. 1, p. 30-37.
• Promoting social investment policy through the development of early childhood education and care policy. The Lithuanian case / Aušra Maslauskaitė. Social investment and territorial inequalities: maping policies and services in the Baltic states / Jurga Bučaitė-Vilkė (ed.). Bern : Peter Lang, 2022. P. 117-150.
• Tėčių įsitraukimas į vaikų priežiūrą Lietuvoje: lyčių vaidmenų stagnacija ar egalitarinio požiūrio į lyčių vaidmenis link? / Vilma Ražauskienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2021, Nr. 12, p. 88-104.
• Valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas : pašalpų gavėjų struktūra ir pasirinkimai / Tadas Šarlauskas, Audronė Telešienė. Viešoji politika ir administravimas. 2014, t. 13, Nr. 1, p. 95-108.