Pajamų nelygybės poveikio darniam ekonomikos augimui vertinimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pajamų nelygybės poveikio darniam ekonomikos augimui vertinimas
Alternative Title:
Assessment of impact of income inequality on sustainable economic growth
Keywords:
LT
Darnus ekonomikos vystymasis; Pajamų nelygybė; Gyventojų populiacija; Tvarus konkurencingumas; Darnus vartojimas
EN
Sustainable economic development; Income inequality; Population; Sustainable competitiveness; Sustainable consumption
Summary / Abstract:

LTPajamų nelygybė sąlygoja pajamų skirtumus, kurie lemia skurdą, migraciją, mažesnį išsilavinimo lygį, neigiamą poveikį gyventojų sveikatai bei kitas mikro- ir makrolygmens socialines ekonomines pasekmes. Viena iš pajamų nelygybės didėjimo pasekmių gali būti poveikis ir darniam ekonomikos augimui. Todėl svarbu įvertinti didėjančios pajamų nelygybės poveikį darniam ekonomikos augimui. Pajamų nelygybės poveikio darniam ekonomikos augimui vertinimas yra atliekamas tiriant pajamų nelygybės poveikį veiksniams, kurie lemia ekonomikos augimą. Didėjanti pajamų nelygybė gali riboti šalies ekonomikos augimą, lėtindama vartojimo lygio, investicijų, išsilavinimo lygio didėjimą. Tačiau šalys, kuriose yra tolygesnis pajamų pasiskirstymas, nebūtinai pasižymi greitesniu ekonomikos augimu. Didėjantis pajamų nelygybės lygis gali skatinti ekonomikos augimą, skatindamas investicijas, inovacijų kūrimą, technologinę pažangą. Todėl didėjanti pajamų nelygybė gali turėti skirtingą poveikį darniam ekonomikos augimui. Nuo pajamų nelygybės kitimo ir lygio gali priklausyti fiskalinės politikos vykdymas. Didėjant pajamų nelygybės lygiui, vyriausybė gali paskirstyti pajamas, didindama mokesčius turtingiausiam gyventojų sluoksniui ir perskirstydama išlaidas skurdžiausiam gyventojų sluoksniui. Kadangi pajamų nelygybė kaip dinamiškas reiškinys yra nuolat kintantis, šis kitimas gali turėti skirtingą poveikį darniam ekonomikos augimui. Todėl pajamų nelygybės kitimo stabilizavimas ir orientavimas į darnaus ekonomikos augimo skatinimą sąlygoja tam tikrus teorinius pagrindimus ir praktinius sprendimus, kuriuos prieš priimant reikia teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti. [Iš straipsnio, p. 9]

ENThe aim of this work is to assess the impact of income inequality for sustainable economic growth in the EU-25 countries in 2005-2013. Countries were grouped into four clusters. The first cluster included countries which had negative relationship between income inequality ratio and economic growth and had less than 20,000 euros per inhabitant. The second cluster had more than 20,000 euros per inhabitant. The third cluster included countries which had positive relationship between income inequality ratio and economic growth and less than 29,500 euros per inhabitant, while the fourth cluster had more than 29,500 euros per inhabitant.The fourth and third clusters characterized by relatively higher costs of R&D, FDI, exports of goods and services, voice and accountability index. These are the factors that influence income inequality ratio and economic growth. According to the growth determinants affected by income inequality, it was found that the first and second clusters were greater consumption of the total amount of consumption and investment, while the third and fourth clusters were higher total gross fixed capital formation. However, all the clusters increased government expenditures on social protection benefits, sickness/health care, unemployment and social exclusion.The fourth cluster had lower levels of pollution, but more domestic material consumption, gross inland energy consumption and municipal waste. The first and second clusters had positive relationship between income inequality ratio and pollution rate, while the third and fourth clusters had negative relationship between income inequality ratio and pollution rate. However, the first and second clusters had negative relationship between income inequality ratio and municipal waste, while the third and fourth clusters had positive relationship between income inequality ratio and pollution rate. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86711
Updated:
2020-08-04 17:56:33
Metrics:
Views: 17
Export: