Specialusis liudytojas – tarp liudytojo ir įtariamojo?

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Specialusis liudytojas – tarp liudytojo ir įtariamojo?
Alternative Title:
“Special witness” – between a witness and suspect
In the Journal:
Teisė. 2020, t. 114, p. 26-48
Keywords:
LT
Specialusis liudytojas; Liudytojas; Įtariamasis; Savęs nekaltinimo privilegija.
EN
Special witness; Witness; Suspect; Privilege against self-incrimination.
Summary / Abstract:

LTNuo 2007-09-01 pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą asmenį jo sutikimu kaip liudytoją galima apklausti apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, taikant tam tikrus liudijimo ypatumus. Pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį apklausos metu toks asmuo gali turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju, jam netaikoma atsakomybė už atsisakymą duoti parodymus ar melagingų parodymų davimą. Toks asmuo teisinėje praktikoje vadinamas specialiuoju liudytoju. Tačiau iki šiol nei teisinėje praktikoje, nei doktrinoje nėra iki galo paaiškinta, ar specialusis liudytojas yra naujas proceso subjektas; jeigu taip, koks jo santykis su liudytoju ir įtariamuoju; koks tokio teisinio reguliavimo tikslas; etc. Atskleidus tapimo specialiuoju liudytoju faktinį pagrindą, jo teisinį statusą, straipsnyje daroma išvada, kad specialusis liudytojas yra asmuo, turintis pradinį įtarimą in personam, kuriam priklauso teisės, būdingos įtariamajam – teisė neduoti parodymų (tylėti), neatsakyti į klausimus ir duoti neteisingus parodymus. Toks asmuo, apklausiamas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, neatitinka liudytojo sampratos ir atitinka faktinio įtariamojo sampratą. Specialiojo liudytojo statusas asmeniui daro daugiau žalos negu suteikia naudos, apklausos kaip specialiojo liudytojo taisyklės nestiprina savęs nekaltinimo privilegijos, todėl jos nepasiteisino. [Iš leidinio]

ENSince 01-09-2007 Article 80 § 1 of the CCP provides that persons who might give testimony about their own possibly criminal activity cannot be questioned as witnesses unless they agree to be thus questioned. Article 82 § 3 of the CCP provides that when such persons are questioned, they have a right to legal representation and to ask that they be granted the status of a suspect, and they are exempt from liability for refusing to testify or giving false testimony. In legal practice, such a person is called a “special witness”. However, until now neither legal practice nor doctrine has thoroughly explained about status of a “special witness”, its relation to the witness and suspect, what was the purpose of the regulation, etc. By analysing factual ground for becoming “special witness”, its legal status, the author comes to a conclusion that a “special witness” is a person who has initial suspicion in personam and rights common to a suspect – not to testify (remain silent), not to answer particular questions and give false testimonies. Such a person does not comply with the concept of a witness and complies with the concept of a factual suspect. The status of “special witness” causes more damage to the person than gives him benefits; the rules of “special witness” do not contribute to strengthening the privilege against self-incrimination, thus they are unjustified. [From the publication]

ISSN:
1392-1274; 2424-6050
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/84251
Updated:
2020-04-17 09:37:44
Metrics:
Views: 77    Downloads: 6
Export: