Vilniaus šventės ir pramogos XX a. pradžioje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilniaus šventės ir pramogos XX a. pradžioje
Alternative Title:
Festivals and amusements in Vilnius at the start of the twentieth century
Keywords:
LT
Kultūros riboženkliai; Pramogos; Vietinės tapatybės; Vilnius; XX a. pradžios Vilnius; Šventės; Šventės XX a. pradžios Vilniuje; Šventės ir pramogos.
EN
Culture landmarks; Feasts; Festivals and amusements; Festivals in Vilnius at start of 20 th c; Local identities; Resources; Vilnius; Vilnius at the start of 20 th century.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas vilniečių šventėms iki Pirmojo pasaulinio karo. Autorė aiškinasi, kaip jos vyko daugialypiame, konfesiniu, etniniu atžvilgiu nevienalyčiame mieste, kokias jo gyventojai šventė šventes, kokias šventes primetė miestui imperinė Rusija. Autorė skiria tris pagrindines XXa. pradžios konfesinių, valstybinių ir pramoginių – švenčių rūšis, teigdama, kad svarbiausios mieste vis dar buvo konfesinės kalendorinės šventės. Tačiau kadangi skirtingų konfesijų šventės, jų prasmė, laikas nesutapo, tad tarp jas švenčiančiųjų būta gana komplikuotų santykių. Rusijos imperija, taigi ir Vilnius, laiką skaičiavo pagal senąjį Julijaus kalendorių. Pagal jį minėdavo krikščioniškas šventes, tad stačiatikių, katalikų ir protestantų pagrindinių švenčių dienos sutapo. Daroma išvada, kad tokios šventės bent jau kalendoriškai vienijo priešiškas etnines bendrijas. Taip pat aptariamas valstybinių oficialių Rusijos imperijos šventinių dienų kalendorius. Šios dienos minėtos stačiatikių cerkvės erdvėje ir buvo privalomos valstybės tarnautojams, švietimo įstaigoms. Aptardama pramogines šventes, autorė teigia, kad dėl urbanizacijos, augančio miestiečių sluoksnio pramogos demokratiškėjo, šventės tapo prieinamos ir vidurinei klasei. Tad ėmė kurtis klubai, draugijos pagal profesiją, pomėgius, tautybę. Autorė daro išvadą, kad XX a. pradžios Vilniaus šventes švenčių pagrindą tebesudarė tradicinės religinės šventės, tačiau, miestui modernėjant plito pramoginės šventės, derinusios ne tik laisvalaikio pasilinksminimus, bet ir filantropinius, tautinius tikslus.

ENThe article is dedicated to the festivals of Vilniusians before the First World War. The author explores how they were held in this multifaceted, confessionally and ethnically inhomogeneous city, which festivals were celebrated by citizens, and which festivals were imposed on the city by Imperial Russia. The author distinguishes three main types of festivals at the beginning of the twentieth centuries: confessional, official, and entertainment ones. The author states that confessional calendar festivals still were the most important in the city. However, since festivals of different confessions differed both in terms of meaning and time, there used to be quite complicated relations between those celebrating them. Russian Empire, and thus Vilnius, measured time according to the old Julian calendar. They celebrated Christian festivals according to that calendar and, therefore, the days of the main festivals of Orthodox, Catholic and Protestant Christians coincided. It is concluded that such festivals, at least in terms of calendar days, united rival ethnic communities. Also, the calendar of official holidays of the Russian Empire is also discussed. These holidays were celebrated in the space of the Orthodox Church and were mandatory for civil servants and educational institutions. When discussing entertainment festivities, the author states that owing to urbanisation and growing urban people layer, entertainments were becoming more democratic and affordable to the middle class. It resulted in the establishment of clubs and associations by profession, hobbies and ethnicity. The author concludes that at the beginning of the twentieth century, traditional religious festivals formed the base of Vilnius festivals; however, with the modernisation of the city, entertainment festivals spread because they were suitable not only for leisure but also for philanthropic and ethnic goals.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23095
Updated:
2020-10-20 10:57:27
Metrics:
Views: 59
Export: