Apeiginis palabinimas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Apeiginis palabinimas
Alternative Title:
Ritual welcome
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2003, Nr. 2, p. 8-14
Keywords:
LT
Apeigos; Palabinimas.
EN
Ritual; Ave.
Summary / Abstract:

LTSenovinis lietuvių gėrimo ritualas, aprašytas XIV–XX a. istoriniuose ir etnologiniuose šaltiniuose, yra kompleksinė apeiga, susidedanti iš aukojimo dievams (gėrimo nuliejimo ant žemės ir pylimas į viršų), maldos, užgėrimo formulės (užsveikinimo geriant) ir kitų elementų. Straipsnyje analizuojamas vienas šių elementų – užsveikinimas geriant, arba palabinimas, kuriuo kreipiamasi į dievus ir į apeigos dalyvius. Palabinimu yra kreipiamasi (dėkojama ir linkima) į keletą socialinių adresatų: 1) į apeigų iniciatorius, rengėjus (pvz., namų šeimininkus); 2) į išskirtinius apeigų dalyvius (naujagimį, kūmus, jaunavedžius, velionį ir kt.); 3) į visą dalyvių bendruomenę in corpore; 4) į kiekvieną apeigų dalyvį jį asmeniškai užgeriant. Kita vertus, visas gėrimo ritualas buvo skiriamas religiniam adresatui. Tai Dievas X, kurį perspektyvu būtų jį susieti su medų bei midų globojančiais dievais Austėja ir Perkūnu. Greta to, palabinimo metu taip pat svarbi yra deivė Laima, susijusi su ritualo sėkme ir dalyvaujančių žmonių asmenine laime. Gėrimo rituale palabinimas turi dvi išraiškas – verbalinę ir gestinę. Bendruomenės nariai vienas kitą sveikina ir žodiniais linkėjimais, ir rankos paspaudimu bei pabučiavimu. Dievai sveikinami gėrimo nuliejimu ant žemės arba į viršų. Žodžio ir veiksmo sinkretizmas užtikrino ritualo sėkmę siekiant svarbiausio tikslo – suvienyti bendruomenės narius ir užtikrinti jų religinį santykį su rituale minimais dievais. [Iš leidinio]

ENThe ancient Lithuanian drinking rite, described in historical and ethnological sources of the fourteenth-twentieth centuries, presents an elaborated rite, comprised of sacrifice to Gods (pouring of a drink on the ground and over brimming it), prayers, drinking it with special toasts and other elements. One of these elements – a drinking toast, or a wish by which gods and participants of the rite were addressed has been analysed in this article. A toast used to address (with thanks or wishes) several social addressees: 1) organisers of the rite (these could be the house masters); 2) exceptional participants of the rite (these could be the new-born babies, godparents, newlywed, departed or others); 3) the entire community in corpore; 4) each participant of the rite, drinking an individual toast to each other. On the other hand, the entire rite was meant to honour a religious addressee of the rite, a God that could reasonably be related to any god patrons of honey or mead, that is, Austėja and Perkūnas. In the drinking rite a toast was expressed in two different ways – in words and by body-language. The community members said words and wishes, shook their hands, and kissed each other. Gods were saluted by pouring down the drink on the soil or by brimming it over the glasses. The combination of a word and an act had to guarantee the success of a rite seeking the most important goal which was to unite the community members and to ensure their religious ties with the gods of the rite.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7811
Updated:
2018-12-17 11:09:23
Metrics:
Views: 69    Downloads: 3
Export: