Notes on the work of Tomasz Kacper, the architect

LTLenkų mokslų tyrimų apie LDK priklausiusios Žemaitijos kunigaikštystės bažnyčias, statytas XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais, beveik nėra. Jos nebuvo paminėtos ir Adomo Miłobędzkio monumentalioje sintezėje apie XVII a. architektūros istoriją. Tuo tarpu lietuvių literatūroje jos dar nesulaukė išplėstinės, kritinės savo architektūrinės formos analizės. Iš šių statinių didžiausio tyrinėtojų susidomėjimo sulaukė Kretingos ir Tytuvėnų bernardinų bažnyčios. Jos išsiskiria meistrišku pastatymu ir mastu, prilygsta reikšmingiausiems ankstyvojo baroko XVII a. pirmųjų dešimtmečių Vilniaus kūriniams, tačiau visiškai nuo jų skiriasi. Ypač intriguoja faktas, kad – neįprastai buvusios Abiejų Tautų Respublikos tokio tipo projektams – galima nustatyti konkretų jų kūrėją – Tomaszą Kacperį arba Kacperovičių, šaltiniuose minimą 1610–1645 m. T. Kacperio pastatyti bernardinų vienuolynai ir bažnyčios Kretingoje (apie 1609–1619 m.) ir Tytuvėnuose (1619–1635 m.) reprezentuoja savitą, apie 1600 m. architektūrai būdingą stilių, jungiantį gotikinės ir itališkos architektūros elementus. Būdinga šiuose pastatuose panaudota konstrukcinių ir dekoratyvinių sprendimų visuma išryškina ir kitą reikšmingą, bet dar mažai aptartą LDK architektūros statinį – Kauno bernardinų vienuolyną ir bažnyčią (1624–1634 m.). Šis straipsnis skirtas išnagrinėti visus tris šiuos projektus ir išdėstyti juos platesniame vienuolijos ir Europos architektūros kontekste. Reikšminiai žodžiai: Tomasz Kacper, bernardinų vienuolynai, Kretinga, Tytuvėnai, Kaunas.

ENThe churches erected in the first decades of the 17th century in the former Duchy of Samogitia, which was part of the Grand Duchy of Lithuania, are virtually absent from Polish scholarly discourse. They were not mentioned in Adam Miłobędzki’s monumental synthesis on the history of 17th-century architecture, nor in recent publications devoted to the enduring medieval forms in Central European architecture, even though their appearance might warrant such inclusion. In Lithuanian literature, meanwhile, they have not yet received an extended, critical analysis of their architectural form. Among these structures, the Bernardine churches in Kretinga and Tytuvėnai have attracted the greatest interest from researchers. These churches stand out for their craftsmanship and scale, comparable to the most significant early Baroque works from the first decades of the 17th century in Vilnius, yet are completely distinct from them. Particularly intriguing is the fact that – unusual for projects of this type from the former Polish-Lithuanian Commonwealth – their specific creator can be identified: Tomasz Kacper, or Kacperowicz, mentioned in sources from 1610 to 1645. The Bernardine monasteries and churches in Kretinga (circa 1609–1619) and Tytuvėnai (1619–1635), built by Tomasz Kacper, represent a distinctive style characteristic of architecture around 1600, combining elements derived from Gothic and Italianate architecture. The characteristic set of structural and decorative solutions employed in these buildings also highlights another significant yet under-discussed structure in the architecture of the Grand Duchy of Lithuania: the Bernardine convent and church in Kaunas (1624–1634). This article is dedicated to examining all three of these projects and situating them within the broader context of monastic and European architecture. Keywords: Tomasz Kacper, the Bernardine monesteries, Kretinga, Tytuvėnai, Kaunas.

• Bažnyčios ir vienuolyno istorija XVII-XIX a.. Tytuvėnų Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004 P. 9-34.
• Bernardiniškasis dailės paveldas Kretingos apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys Vilnius: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017 P. 132-143.
• Ecclesia parochialis in oppido Szaule murata, tituli SS. Petri et Pauli apostolorum, habens omnem decorem. Menotyra 2012, 19, 4, 267-284.
• Informacinių komunikacinių technologijų taikymo raida Lietuvos švietime.. Mokslinės minties šventė, 2024 Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2024 P. 24-48.
• Iš Kretingos parapijos, bažnyčios ir vienuolyno istorijos. Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys Vilnius: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017 P. 15-53.
• Kauno gotikinės bažnyčios.. Acta Academiae Artium Vilnensis 2002, 26, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė, 98-149.
• Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys. Vilnius : Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017. 303 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dailės ir architektūros istorija: žymiausi menininkai. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 142 p.
• Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T. 2. Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas. Vilnius : Pradai, 1997. 364 p.
• Skaitmeninių mokymo priemonių panaudojimas ugdant pradinio ugdymo mokinių bendradarbiavimo kompetenciją lietuvių kalbos pamokose: mokytojų požiūris. Mokslinės minties šventė, 2023 Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023 p. 28-50.
• Skarulių šv. Onos bažnyčios dendrochronologiniai tyrimai ir pastato istorija. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2019, 42, 37-51.
• Sugrįžusi atmintis: Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. - XIX a.. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2023. 431 p.
• The Bernardine complex in Tytuvenai: history, architecture, works of art. Lituanus 2012, 58, 4, 54-72, 94.
• Tytuvėnų Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. 346 p.
• Tytuvėnų bernardinų bažnyčia ir vienuolynas.. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. 55 p.
• Veliuonos bažnyčia: istorija, architektūra ir dailė. Vilnius : Veliuonos krašto istorijos muziejus, 2021. 435 p.
• Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. 318 p.
• Wilno roku 1636 według "Rewizji gospód". Lituano-slavica posnaniensia : studia historica 2007, 12, 87-107.