Ironijos raiška ir funkcijos lietuvos viešajame kriminologiniame diskurse

LTStraipsnyje, taikant konceptualiosios analizės ir lyginamąjį metodus, tirta dviejų laikotarpių – sovietmečio (1975–1989) ir dabarties (2001–2015) – Lietuvos viešojo kriminologinio diskurso ironijos raiška ir funkcijos. Tyrimu siekta užfiksuoti nagrinėjamo diskurso hipotetinius ironijos konceptualiųjų modelių ir funkcijų lygmens pokyčius. Ištirti ironiški posakiai, kurių tikslo sritis – nusikaltėlio ir nusikaltimo konceptai, ir iš jų rekonstruotos konceptualiosios struktūros. Nustatyta, kad abiem ideologiškai ir politiškai skirtingais laikotarpiais nusikaltėlis ir nusikaltimas ironiškai struktūruojamas pasitelkiant tas pačias septynias konceptualiąsias paradigmas; pagal joms realizuoti vartojamų pasakymų skaičių dvi iš jų vertinamos kaip produktyvios, keturios – kaip periferinės, o viena, sovietmečiu buvusi periferinė, dabar tapo itin produktyvi. Tam tikrų pokyčių ir naujovių užfiksuota būtent pastarojo konceptualiojo modelio rėmuose – kelių eismo pažeidėjams apibūdinti dabarties laikotarpiu itin gausiai pradėta vartoti keletas naujų vaizdingų ironiškų pasakymų (kelių erelis, kelių gaidelis). Abiejų laikotarpių diskurso ironijai būdingos tos pačios trys funkcijos: (1) nusikaltimo ir nusikaltėlio neigiamo vertinimo; (2) atskyrimo nuo bendruomenės ir (3) ironijos kaip stilistinės vaizdingumo kūrimo priemonės. Manytina, kad tokį santykinį retorinių modelių ir funkcijų stabilumą nulėmė dešimtmečius visuomenėje nekintantis tikslo srities subjekto ir objekto (nusikaltėlio ir nusikaltimo) vertinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ironija; Ironijos raiška ir funkcijos; Ištakų sritis; Konceptas; Tikslo sritis; Viešasis kriminologinis diskursas; Concept; Expression and functions of the irony; Irony; Public criminological discourse; Source domain; Target domain.

ENExpression and functions of the irony in a Lithuanian public criminological discourse of two periods – the Soviet era (1975–1989) and the present (2001–2015) – are being investigated in this article by applying the conceptual analysis and comparative methods. The purpose of the research was to focus on any hypothetic changes of conceptual models and functional level of the irony in the analysed discourse. Ironical phrases the target domain of which is the concepts of a criminal and a crime were investigated to reconstruct the conceptual structures based on them. The same seven conceptual paradigms were determined which ironically structure a criminal and a crime in both ideologically and politically different periods; according to the number of expressions used to realize them, two of them are treated as productive, four – as peripheral ones, and one of them at the Soviet era was a peripheral one, however it has now become very productive. Therefore, some changes and new trends were identified only within the last-mentioned conceptual model – recently traffic offenders are described by some new vivid ironical phrases (“road eagle”, “road rooster” as a “road hog”) which have become quite common to use. The same three functions are typical to the discourse irony at both periods – (1) a negative evaluation of any crime and criminal, (2) a separation from the community and (3) the irony as a stylistic measure for imagery creation. It suggests that such relative stability of these rhetorical models and functions is determined by a hardly changing assessment for decades in the community for the target domain subject and object (a criminal and a crime). [From the publication]