Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje?

LTBaudžiamasis klimatas Lietuvoje tampa labiau atšiauresnis, tai matyti įvertinus baudžiamųjų įstatymų leidybos ir baudžiamojo persekiojimo rodiklius. Šis procesas kelia daug klausimų ne vien Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių kriminologams – po 2003 m. Lietuva bent 5 metus pirmavo pagal kalinių skaičiaus mažėjimą Europoje (nors jam net gerokai sumažėjus jis vis tiek dar buvo kelis kartus didesnis už Europos šalių vidurkį), o naujasis Baudžiamasis kodeksas su geriau subalansuota valstybės reakcijos priemonių į nusikalstamą elgesį sistema leido tikėtis ne tik ilgalaikių teigiamų padarinių, bet ir pokyčių baudimo kultūroje. Pastaraisiais metais vis labiau aiškėja, kad ji nepasikeitė. Šiame straipsnyje analizuojami pagrindiniai baudžiamojo represyvumo didėjimą Lietuvoje atspindintys rodikliai, per jų visumą siekiant atskleisti bendras represyvėjančio baudimo tendencijas. Nors straipsnio pavadinimu keliamas klausimas yra daugiau retorinis ir labiau atspindi apmaudžią nuostabą nei į jį turimą atsakymą ar atsakymus, tačiau remiantis autoriaus ir kitų Europos kriminologų atliktais tyrimais bei įžvalgomis daroma pagrindinė išvada, kad baudimo kultūra pirmiausia priklauso nuo socialinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio konteksto, turinčio ilgą istorinį šleifą, taip pat nuo ekonominio laikmečio ypatumų. Bandymai spręsti nusikalstamo elgesio problemas didinama baudžiamąja represija liudija tebevyraujančią seną tradiciją. Norint ją keisti, būtina ją parodyti ir suvokti, pamatyti esminius skirtumus nuo kitų Europos Sąjungos šalių ir galimas alternatyvas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis represyvumas; Baudžiamieji įstatymai; Baudžiamųjų įstatymų leidyba; Bausmė. kriminalinė statistika; Kalinių skaičius; Kriminologinė atpirkimo ožio teorija; Laisvės atėmimas; Nusikalstamumas; Nusikaltimų dinamika; Crime dynamics; Criminal laws; Criminal legislation; Criminal statistic; Criminality; Criminological scapegoat theory; Deprivation of liberty; Imprisonment; Imprisonment rates; Punishment; Punitiveness.

ENThe outcomes of criminal legislation and the indicators of criminal prosecution show an increasing punitiveness in Lithuania. On the 1st of May 2003, into force came the new Criminal Code, Criminal Procedure Code and Code of Execution of Penalties and allowed to balance the punishment practice, for example, over 5 years to reduce the number of prisoners (250 prisoners per 100000 of population), although it was still several times higher than the European average. However, in the period of the so-called financial (economic) crisis, the situation has changed radically. The terms of imprisonment began to rise, and the restrictive practice of conditional release returned the number of prisoners in Lithuania (315 of the end of 2013) to the time of 2001–2002. Lithuania has overtaken Georgia, Latvia, Ukraine and has established itself in the 3rd place among all European countries after Russia and Belarus. During this period, the number of crimes in Lithuania remained unchanged, while the most serious crimes (homicide, serious bodily injury, rape, robbery) have been declining continuously. The intensified criminal prosecution for domestic violence has increased the total number of convicted persons by about 20 percent, but it wasn’t an essential reason for the growth of the prison population. The question-title of this article is rather rhetorical and expresses more the authors’ nuisance than offers the answer to this question-title. However, according to the author’s and other European criminologists’ studies and insights, the culture of punishment primarily depends on the social, cultural, political, and economic contexts of the country with a long historical trail, as well as on the actual economic situation.The increasing criminal punitiveness in the times of a financial (economic) crisis convincingly explains the scapegoat theory in which the main description of the attachment of blame by “strangers” is concerned with the lack of confidence among people and institutions in society. Attempts to solve the problems of criminal behaviour by increasing criminal repression (punitiveness) shows the persistence of the old totalitarian tradition which is shaping the culture of punishment in Lithuania. Since 2011, 19 amendments to the Criminal Code have been adopted, and the majority of these changes were related with the tightening of criminal responsibility. Part of these changes have been associated with the EU law enforcement, but in most cases this has been done straightforwardly, without a wider debate and without taking into account the peculiarities of the national criminal justice. In addition, most of these changes were not related to the implementation of the EU legislation. The article concludes that it is necessary to change the culture of punishment in Lithuania, but in order to do this, it is necessary to illustrate the indicators of punitiveness and to reflect the situation, to see the fundamental differences from the other EU countries, and the possible alternatives. [From the publication]

• Ironijos raiška ir funkcijos lietuvos viešajame kriminologiniame diskurse / Dalia Gedzevičienė. Tarp eilučių: lingvistikos, literatūrologijos, medijų erdvė. 2017, 2016, p. 11-26.
• Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos / Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2015, Nr. 2 (88), p. 5-53.
• Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų ir jo taikymo problemos / Justina Labutytė, Taura Kavaliauskaitė. Teisės mokslo pavasaris. 2017, 2017, p. 191-208.
• Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų įsigaliojus Probacijos įstatymui : teorija ir praktika / Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2013, Nr. 4 (82), p. 5-39.
• Nusikalstamo bankroto teisinio reguliavimo atitiktis ultima ratio principui: nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai / Rasa Volungevičienė. Teisės apžvalga 2019, Nr. 1(19), p. 118-147.
• Nusikaltėlio ir nusikaltimo metaforos Lietuvos viešajame kriminologiniame diskurse / Dalia Gedzevičienė. Res humanitariae. 2016, t. 19, p. 78-96.
• Policininkas ar socialinis darbuotojas? Probacijos pareigūnų profesinių vaidmenų tyrimas / Simonas Nikartas, Justinas Paliauka, Artūras Tereškinas. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 2, p. 126-132.
• The Dignity of punishment: vulnerable prisoners’ rights in Lithuania / Simonas Nikartas, Liubovė Jarutienė. Legal protection of vulnerable groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland. Trends and perspectives / edited by Agnė Limantė and Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Cham : Springer Cham, 2022. P. 247-262.
• Women’s pains of punishment: experiences of female offenders serving community sentences in Lithuania / Simonas Nikartas, Artūras Tereškinas. Probation journal. 2022, 69, 1, p. 1-18.