Lietuvos Respublikos Seimo prioritetinių teisės aktų darbotvarkės kaita 2005–2015 metais
LTSistemingi, ilgąjį laikotarpį apimantys viešosios politikos darbotvarkės tyrimai pastarąjį dešimtmetį sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio. Nors šios viešosios politikos studijų krypties populiarumas užsienyje didėja, Lietuvoje susidomėjimas viešosios politikos darbotvarkės kaitos tema išlieka mažas. Šiame tyrime siekiama užpildyti su užsienio šalių studijomis palyginamų Lietuvos viešosios politikos darbotvarkės tyrimų trūkumą, analizuojant LR Seimo prioritetinių teisės aktų darbotvarkės kaitą 2005–2015 m. Tyrimo teorinis pagrindas sudarytas tiek iš klasikinių teorinių požiūrių (inkrementalizmas), tiek iš naujausių teorinių požiūrių (pertraukiamos pusiausvyros teorija). Šiame straipsnyje iš viso tikrinamos šešios hipotezės, iš kurių trys prognozuoja bendras Seimo prioritetinių klausimų darbotvarkės sisteminės kaitos tendencijas, o likusios aiškina konkrečius šios darbotvarkės kaitos turinio niuansus. Siekdami atsakyti į tyrime išsikeltus klausimus, straipsnio autoriai sudarė ir analizavo duomenų rinkinį, apimantį 19 Seimo sesijų bei 2 923 prioritetinius teisės aktų projektus. Seimo prioritetinių darbotvarkės klausimų analizės rezultatai rodo gana nestabilią ir padriką viešosios politikos darbotvarkės padėtį Lietuvoje, kurią sąlygoja įvairūs vidaus ir išorės veiksniai. Atsižvelgiant į didelę ir vis didėjančią Seimo darbotvarkės perkrovą, tai mažina galimybes priimti kokybiškus teisės aktus ir efektyviai išspręsti viešosios politikos klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Seimas; Teisės aktai; Viešoji politika; Lithuanian Parliament; Legal acts; Public policy.
ENThis article aims at analysing changes of the working programmes of the Lithuanian Parliament during the period of 2005–2015. The theoretical background of the analysis is based on both the classical theoretical approaches (instrumentalism) and the latest theoretical approaches (punctuated equilibrium theory). Six hypotheses were tested in the article. The first three hypotheses were oriented towards description of the general trends of the changes in the Parliament’s legislative agenda, while the other three were focused on understanding of the content of these punctuations. In order to answer the research questions, the authors created and analysed a data set covering the working programmes of 19 ordinary sessions of the Seimas that included 2923 priority draft laws. The results of the analysis revealed that the Lithuanian political agenda cannot be characterised as stable – a number of major disjoint and abrupt agenda fluctuations occurred due to various internal and external factors. Taking the overload of the agenda of the Seimas into consideration, these punctuations reduce its ability of the legislature to adopt high quality legislation and to effectively solve public policy issues. [From the publication]
- Europeizacija ir gerovės valstybė Lietuvoje: institucinės sankirtos / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2014, Nr. 4 (76), p. 124-155.
- Lietuvos dešimtmetis Europos Sąjungoje: dideli lūkesčiai, maži pokyčiai? / Sabina Karmazinaitė, Klaudijus Maniokas, Darius Žeruolis. Politologija. 2014, Nr. 4 (76), p. 40-91.
- Parlamento institucionalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis : monografija / Alvidas Lukošaitis ; Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 262 p.
- Politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaka / Ramūnas Vilpišauskas, Vitalis Nakrošis. Vilnius : Eugrimas, 2003. 210 p.
- Seimas - tautos atstovybė : konstituciniai pagrindai / Vytautas Sinkevičius. Jurisprudencija. 2006, Nr. 9 (87), p. 52-60.
- Viešasis valdymas ir informacinės technologijos. Naujojo institucinio modelio link? / Egidijus Barcevičius. Politologija. 2008, Nr. 1 (49), p. 85-120.
- Viešosios politikos darbotvarkė: samprata, elementai ir formavimo modeliai / Erika Furman, Anželika Šerikova. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 21, p. 102-111.
