Lietuvos dešimtmetis Europos Sąjungoje: dideli lūkesčiai, maži pokyčiai?

LTStraipsnio objektas yra pokyčiai Lietuvoje ir jų vertinimas iš visuomenės ir elito perspektyvos. Todėl pirmojoje dalyje, naudojantis pokyčius ekonomikos, visuomenės ir valdymo srityse fiksuojančiais įvairiais rodikliais ir indeksais, yra apibūdinami pagrindiniai bendrieji pokyčiai Lietuvoje 2004–2014 m. Jie rodo sparčią Lietuvos ekonominę konvergenciją su Europos Sąjunga, didesnę aukštąjį ir vidurinį išsimokslinimą įgijusių Lietuvos gyventojų dalį ir pailgėjusius sveiko gyvenimo metus, tačiau taip pat stagnaciją daugumos struktūrinių ilgalaikę pažangą lemiančių rodiklių atžvilgiu. Straipsnyje taip pat nagrinėjama paskutinio dešimtmečio viešosios politikos kaita ir jos pokyčių šaltiniai. Daroma išvada, jog, nepaisant galimybių po 2004 m. nacionalizuoti viešosios politikos darbotvarkę, joje ir toliau svarbią vietą užima ES klausimai, o pokyčius viešojoje politikoje lyginant su laikotarpiu prieš stojant į ES, jie buvo mažesni. Antroji straipsnio dalis analizuoja, kaip pokyčius Lietuvoje vertina gyventojai ir elitas ir koks šių vertinimų santykis. Lietuvos politinio elito apklausos duomenys parodė, jog elitas didžiausius ir labai teigiamus pokyčius 2004–2014 m. mato esant valstybės tarnybos gebėjimų srityje ir įgyvendinant vienodo teisės aktų taikymo principą. Visuomenė pokyčius vertina pesimistiškiau, egzistuoja visuomenės ir elito vertinimų atotrūkis. Straipsnyje teigiama, kad pesimistines gyventojų nuotaikas lemia dėl ES paramos reikšmingai nepasikeitusi visuomenės nelygybės struktūra ir neišpildyti dideli gyventojų ekonominiai lūkesčiai. Be to, gavus ES struktūrinę paramą padidėjęs Lietuvos biudžetas dar paskatino valstybės užgrobimą ir korupciją, dėl kurių tikrojo ir įsivaizduojamo masto visuomenė yra pesimistiškesnė ir bendrųjų pokyčių atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Narystė Europos Sąjungoje; Pokyčiai Lietuvoje; ES parama; EU membership; Changes in Lithuania; Financial support of the EU.

ENThe object of the article is changes in Lithuania during the EU membership period and the perception of them in the eyes of the elite and Lithuanian society. It reviews the main general changes in economics, society, and governance in 2004–2014 using various indicators and indexes. Furthermore, public policy development analysis states that despite the fact that after accession in 2004 there were opportunities to nationalize public policy agenda, it was still dominated by the EU related questions. In the second section authors compare attitudes towards changes between Lithuanian elite members and Lithuanian society. Article argues that Lithuanian society tends to evaluate the same changes rather differently and its attitudes are more pessimistic. Therefore, based on process tracing methodology, the authors explain how unfulfilled high economic expectations contributed to distrust of political institutions, high perception of corruption, low turnout, and migration. In addition, it is also argued that financial support of the EU stimulated state capture initiatives and corruption in Lithuania which also contributed to the pessimistic evaluations of changes by society. [From the publication]

• 25-eri požiūrio į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje tyrimų metai: 1991–2016 / Vladas Gaidys. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 4, p. 304-312.
• Demokratizacijos procesų Lietuvoje sociologinė analizė / Vladas Gaidys, Ingrida Gečienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Irena Šutinienė, Alina Žvinklienė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 206 p.
• Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai : kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Aukso žuvys, 2014. 703 p.
• Elite and mass confidence in new democracies - towards congruence? The Baltic states, 1992-2007 / Anton Steen. Historical social research. 2012, vol. 37, iss. 1, p. 127-147.
• Kai reformos susitinka institucijas : aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo reformų atvejis / Žilvinas Martinaitis. Reforma Lietuvoje : įžvalgos apie mokslo ir studijų pertvarką. Vilnius: Alma littera, 2014. P. 107-133, 274.
• Ko reikia reformai? Mokslo ir studijų pertvarkos Lietuvoje atvejis / Nerija Putinaitė. Reforma Lietuvoje : įžvalgos apie mokslo ir studijų pertvarką. Vilnius: Alma littera, 2014. P. 13-105, 275-276.
• Korupcijos prevencijos sistema Lietuvoje: organizacijos ir veiksmų apžvalga / Severinas Vaitiekus. Vilnius : Transparency International Lietuvos skyrius, 2002. 302 p.
• Lietuvos gyventojų (e)migracijos dvidešimtmetis: tarp laisvės rinktis ir išgyvenimo strategijos / Audra Sipavičienė, Vlada Stankūnienė. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 4, p. 323-333.
• Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: ekonominė raida / Vytautas Kuokštis. Politologija. 2014, Nr. 4 (76), p. 92-123.
• Lietuvos Respublikos Seimo prioritetinių teisės aktų darbotvarkės kaita 2005–2015 metais / Vytautas Peciukonis, Jonas Antanavičius, Miglė Drublionytė, Dovilė Grigaliūnaitė, Anastazija Markevičiūtė, Vitalis Nakrošis. Politologija. 2015, Nr. 4 (80), p. 97-148.
• Lietuvos socialinė struktūra / A. V. Matulionis, V. Kasparavičienė, E. Kocai, E. Krukauskienė, D. Liutikas, G . Maniukaitė, A. Novelskaitė, I. Trinkūnienė, A. Vosyliūtė, V. Žilinskaitė. Vilnius : Firidus, 2005. 144 p.
• New Lithuania in old hands : effects and outcomes of Europeanization in rural Lithuania / Ida Harboe Knudsen. London [etc.] : Anthem Press, 2012. 192 p.
• Transformation of the welfare state in Lithuania: towards globalization and Europeanization / Jolanta Aidukaite. Communist and post-communist studies. 2014, Vol. 47, no. 1, p. 59-69.
• Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija / moksliniai redaktoriai. Vilnius : Vaga, 2012. 368 p.
• Valstybės užvaldymas Lietuvoje: priežastys ir formos / Jolanda Palidauskaitė, Raimondas Ibenskas. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 21, p. 61-74.