LTStraipsnyje nagrinėjamos vokiečių ir lietuvių kalbos konstrukcijos, turinčios pasyvinę ir kartu modalinę (reikiamybės arba būtinybės) reikšmę ir kurios gali būti siejamos su gerundyvu. Tai – sein + zu-Infinitiv ir zu-Partizip vokiečių kalboje bei reikiamybės dalyvis lietuvių kalboje. Aprašomi pagrindiniai nagrinėjamų konstrukcijų ir dalyvių vartosenos tipai: atributinė, predikatinė ir pusiau predikatinė vartosena. Atkreipiamas dėmesys į vokiečių ir lietuvių kalbos konstrukcijų vartosenos panašumus. Tyrimas remiasi teisės tekstų pavyzdžiais.