Veiksmažodiniai būdvardžiai su priesagomis -tinis (-ė) ir -tinas (-a) XVI-XVII a. raštuose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Veiksmažodiniai būdvardžiai su priesagomis -tinis (-ė) ir -tinas (-a) XVI-XVII a. raštuose
Alternative Title:
Verbal adjectives with the suffixes -tinis (-ė) and -tinas (-a) in Old Lithuanian texts of the 16th-17th centuries
In the Journal:
Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 2, p. 237-244
Keywords:
LT
17 amžius; 16 amžius; Baltų kalbos / Baltic languages; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word.
Summary / Abstract:

LTSenuosiuose raštuose gerokai skiriasi būdvardžių su sudėtinėmis priesagomis „-tinis (-ė)“ bei „-tinas (-a)“ paplitimas. Daugiausia būdvardžių su priesaga „-tinis (-ė) „ (kaip ir su „-inis, -ė“) pastebėta K. Sirvydo žodynuose (60), kurie parengti rytų aukštaičių tarme. Dauguma yra labai reti: „apimtinis“ (zwicięski) SD3 557, „apmeluotinis“ (potwarzliwy) SD3 33. Tuo tarpu peržiūrėtuose XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos raštuose pastebėtas tik vienas veiksmažodinis būdvardis su“-tinis (-ė)“ – „išrinktinis(-ė)“ (rinktinis), vartotas vakarų aukštaičių ir žemaičių tarmėse. Būdvardžių su „-tinas (-a)“ daugiau (28) pastebėta Mažosios Lietuvos „Clavis Germanico-Lithvana“ (Prūsijos kunigaikštystė, XVII a.) nei K. Sirvydo žodynuose (5). Iš pradžių, veiksmažodiniai būdvardžiai su „-tinas (-ė)“ turėjo panašią reikšmę kaip ir naujesni, lietuvių kalboje atsiradę, vediniai su „-tinis (-ė)“, plg. „abejotinas“ ir K. Sirvydo „abejotinis“, bet vėliau, nykstant būdvardžiams su „-inas (-ė)“, priesagos „-tinas (-a)“ vediniai gavo reikiamybės reikšmę. Būdvardžiai su senesne priesaga „-ino-“ išliko gajesni vakariniuose baltų kalbų dialektuose. O rytiniame baltų kalbų plote, matyt, reikia ieškoti būdvardžių su „-inįo“ plitimo centro. Tuo galima būtų paaiškinti tiek priesagų „-inis (-ė)“ bei „-inas (-a)“, tiek ir iš jų kilusių sudėtinių priesagų „-tinis (-ė)“ bei „-tinas (-a)“ skirtingą paplitimą senuosiuose raštuose. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Senieji raštai; Veiksmažodiniai būdvardžiai; Priesagos; Old writings; Verbal adjectives; Suffixes.

ENThe usage of verbal adjectives with the suffixes -tinis (-ė) and -tinas (-a) in Old Lithuanian texts differs noticeably. Verbal adjectives in -tinis (-ė) (as well as in-inis, -ė) are widespread in the dictionaries by K. Sirvydas (60), based on the East High Lithuanian dialect. The greatest part of such derivatives are very rare, cf. apimtimis [apimtinis] (zwycięski) SD3 557, apmelotinis (potwarzliwy) SDJ 337 a. On the other hand, only one verbal adjective in -tinis (-ė) išrinktinis 'selected choise' has been attested in the Old Lithuanian texts of the 16th-17th centuries in the Duchy of Prussia, based on the West High and Low Lithuanian dialects. Verbal adjectives in -tinas (-a), on the contrary, are much more characteristic of the dictionary of Clavis Germanico-Lithvana (28), prepared in the Duchy of Prussia in the 17th century, than of the dictionaries by K. Sirvydas (5). At first the meaning of derivatives in -tinis (-ė) (<-tas + -inis) and -tinas (-a) (<-tas + -inas) was quite the same (cf. abejotinas 'doubtful' and abeiotinis (wątpliwy) SD3 471) but later the adjectives in -tinas (-a) have acquired a more specific meaning of necessity. The differences in the usage of the suffixes -tinas (-a), -tinis (-ė) and also -inas (-a), -inis (-ė) Old Lithuanian texts have old roots. The adjectives with the old suffix *-ino- must have remained prevalent in the West Baltic dialects. On the other hand, the east part of the Baltic area is assumed to be the center of the spread of the new suffix *-inio-. [From the publication]

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34856
Updated:
2018-12-17 10:54:29
Metrics:
Views: 95    Downloads: 1
Export: