Archaeobotanical evidence from the Bandužiai (Žardė) Late Bronze Age to Late Iron Age settlement in western Lithuania

LTŽardės–Laistų–Bandužių archeologinis kompleksas, esantis pietinėje Klaipėdos dalyje, yra vienas didžiausių ir išskirtinių priešistorinių objektų Vakarų Lietuvoje. Jo formavimasis prasidėjo I tūkst. pr. Kr., vėliau kompleksas išaugo į svarbų kuršių Pilsoto žemės centrą, o XIII–XIV a. nunyko dėl konfliktų su Vokiečių ordinu. Kompleksą sudaro trys piliakalniai, du kapinynai ir kelios gyvenvietės, tarp kurių išsiskiria Bandužių (Žardės) ir Bandužių I gyvenvietės, pasižyminčios gausiomis ūkinės ir gamybinės veiklos liekanomis. Bandužių (Žardės) gyvenvietėje kelerius metus vykdyti archeologiniai tyrimai atskleidė fragmentišką kultūrinį sluoksnį ir įvairios paskirties struktūras: rūdos kasimo ir plovimo duobes, anglies degimo duobes, geležies lydymo rudneles, židinius, laužavietes, šulinius ir kitus neaiškios paskirties objektus. Dalis struktūrų leidžia atkurti visą geležies gamybos procesą – nuo rūdos išgavimo iki lydymo. Paleoreljefo tyrimai papildė žinias apie pakrantės zonos geomorfologinius pokyčius ir ilgalaikę žmogaus bei aplinkos sąveiką. Nors archeologinės medžiagos sukaupta gausiai, dėl jos fragmentiškumo sunku ją interpretuoti, taigi būtina taikyti tarpdisciplininius metodus. Vienas iš tokių metodų yra archeobotaniniai tyrimai, leidžiantys spręsti interpretacines problemas. Šiame straipsnyje pirmą kartą išsamiai pristatoma sistemiškai rinkta Bandužių (Žardės) gyvenvietės archeobotaninė medžiaga.Tyrimų metu surinkta gausi degusių ir nedegusių augalų liekanų kolekcija iš įvairių archeologinių struktūrų ir kontekstų, kurių dalis buvo tiesiogiai datuota AMS metodu. 15 naujai skelbiamų datų leido nustatyti archeologinių struktūrų chronologiją nuo vėlyvojo bronzos amžiaus iki vėlyvojo geležies amžiaus. Tačiau tarp jų nebuvo romėniškuoju laikotarpiu tiesiogiai datuotų struktūrų. Analizės rezultatai rodo, kad pagrindinių kultūrinių augalų sudėtis kito įvairiais laikotarpiais, o aplinkos sąlygos iš esmės išliko stabilios – drėgnos ir gana derlingos. Laukinių ir kultūrinių augalų radiniai liudija nuolatinę žmonių veiklą bent jau nuo geležies amžiaus pradžios, o vėlesniais laikais ji dar labiau suintensyvėjo. Archeobotaniniai duomenys taip pat leido identifikuoti skirtingai naudotas gyvenvietės erdves: vikingų laikotarpiu funkcionavo ūkinė-gamybinė zona, maisto ruošimo vietos ir, tikėtina, bent trumpalaikė gyvenamoji zona. Apibendrinant galima teigti, kad Bandužių (Žardės) gyvenvietės archeobotaniniai duomenys yra vieni išsamiausių Vakarų Lietuvoje. Jie ne tik papildo žinias apie vietos žemdirbystės raidą, gyvenviečių struktūrą ir žmogaus bei aplinkos sąveiką, bet ir yra reikšmingi platesniame kontekste – prisideda prie Rytų Baltijos regiono priešistorinių bendruomenių tyrimų.

ENThe Žardė–Laistai–Bandužiai archaeological complex is one of the largest and most unique prehistoric sites in western Lithuania, dating from the 1st millennium BC to the 13th–14th centuries. Within the complex, the ancient settlements of Bandužiai (Žardė) and Bandužiai I are distinguished by the abundance of features linked to production and economic activities. Years of research at the Bandužiai (Žardė) settlement have provided copious amounts of archaeological material, mostly related to metallurgical activities, but its fragmentary nature makes interpretation difficult and highlights the need for an interdisciplinary approach. This paper presents a more comprehensive overview of the Bandužiai (Žardė) settlement through archaeobotanical finds which have been systematically collected but only analysed to a limited extent. The material derives from multiple archaeological contexts, some of which were radiocarbon-dated using AMS. The dates revealed a direct chronology for some archaeological features, extending from the Late Bronze Age to the Late Iron Age, with the exception of the Roman period.The archaeobotanical analysis produced a large dataset of charred and waterlogged plant remains, enabling detailed insights into agricultural practices, settlement structure and environmental conditions over time, and providing rare insights into plant use in production-oriented areas. Results demonstrated that while the main cultivated species varied across different phases, environmental conditions remained relatively stable. Wild and cultivated plants indicated a frequent human presence from the Pre-Roman period, intensifying in later times. Evidence also suggests that the site might have been used differently at certain times, with a clearly defined industrial zone, a possible food preparation zone and even a short-lived domestic zone during the Viking period. These findings provide one of the most comprehensive archaeobotanical datasets from western Lithuania, contributing to wider discussions of agricultural development and human–environment interaction in the eastern Baltic. Keywords: Western Lithuania, Klaipėda, Bandužiai (Žardė) settlement, archaeobotany, agriculture, economic activities, paleoenvironmental reconstruction, Late Bronze Age, Iron Age.