The Resurrection of Linkuhnen (Rževskoe

LTIki 1945 m. Linkuhnen (Rževskoe/Linkūnai) kapinynas buvo vienas iš didžiausių laidojimo paminklų, tyrinėtų ne tik Klaipėdos krašte, bet ir Rytų Prūsijoje (1–3 pav.). Karlas Engelis (Carl Engel, 1895–1947) buvo vienas iš pagrindinių šio kapinyno tyrėjų. Nuo pirmųjų tyrimo metų jis suprato šio laidojimo paminklo chronologinę reikšmę jam virstant iš vidurinio į vėlyvąjį geležies amžių Rytų Pabaltijyje. Nepaisant to, labai nedidelė šio kapinyno medžiagos dalis buvo publikuota iki 1945 metų (12 pav.). Didelė radinių ir dokumentacijos apie tyrimus dalis buvo prarasta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Taigi dėl šių praradimų Linkuhnen kapinynas buvo labiau paslaptis nei archeologinių tyrinėjimų objektas. Todėl šio straipsnio autoriai, remdamiesi išlikusia Linkuhnen kapinyno medžiaga ir dokumentacija, prieškariu saugota „Prussia“ muziejuje, pradėjo šio laidojimo paminklo tyrimus (3–11; 13 pav.). Šiuo metu Linkuhnen kapinyno medžiaga saugoma Berlyno priešistorės ir ankstyvosios istorijos valstybiniame muziejuje, Prūsijos paveldas (MVF). Panašiai, kaip spręsdami mįslę, mes bandome surinkti visą įmanomą informaciją apie Linkuhnen kapinyną, išlikusią skirtinguose archyvuose, ir mėginame rekonstruoti šio laidojimo paminklo tyrinėjimų istoriją. Taigi mums pavyko rekonstruoti daugiau kaip 200 objektų (kapų), kurie, manyta, buvo prarasti. Šiuo metu daugeliu atžvilgių mes turime tikslesnį kapinyno vaizdą. Tačiau mes taip pat aiškiai suvokiame, kad išlikusi medžiaga, įskaitant radinius ir dokumentaciją, yra tik nedidelė buvusios šio kapinyno tyrimų medžiagos dalis. Kapinyno chronologija yra skirstoma į septynias raidos fazes, kurios padeda suprasti kultūrinių procesų kaitą. Sinchronizuojant Linkuhnen kapinyno ir Rytų Pabaltijo chronologiją, pirmieji kapai kapinyne skirtini ankstyvojo geležies amžiaus pabaigai (tarpsniui B2).Pirmasis demografinis pikas apima ankstyvojo tautų kraustymosi laikotarpio pradžią (tarpsnis C3/D) ir vėlyvojo tautų kraustymosi laikotarpio pradžią (tarpsnis E1). Tačiau didžiausia kapinyno raida matoma vikingų laikotarpiu (tarpsnis G). Mūsų tyrinėjimai aiškiai rodo, kad kapinyne nepertraukiamai, bet labai skirtingu intensyvumu buvo laidojama daugiau kaip 1000 metų. Prielaida apie kapinyno naudojimo tęstinumą tarp vėlyvojo tautų kraustymosi laikotarpio ir vikingų laikų yra padaryta remiantis laidojimo papročių analize. Mėginant kapinyno medžiagą ir kultūrinę priklausomybę analizuoti tarsi per didinamąjį stiklą ir ieškant kultūrinių prekybinių kontaktų Rytų Pabaltijyje, žvilgsnis krypsta (ypač vikingų laikais) į kuršių gyventą teritoriją, taip pat į Natangą ir Sembos pusiasalį bei tolimesnius kraštus – Skandinaviją ir net Vakarų bei Vidurio Europą (14 pav.). Atrodytų, kad Linkuhnen kapinynas buvo įkurtas geroje geografinėje padėtyje: ant žemos kalvos, šalia Nemuno (Memel / Neman) deltos. Netoli kapinyno viena iš Nemuno deltos atšakų tampa atskira tėkme (15 pav.). Kapinyno medžiaga rodo, kad jo apylinkėse gyvenę žmonės sugebėjo kontroliuoti laivybą ir prekių tranzitą. Faktiškai kapinynas tampa jungtimi tarp šiaurės, vakarų ir rytų komunikacinių krypčių. Šių krypčių ryšiai atsiskleidžia įvairiapusėje turtingų kapų medžiagoje, kuri rodo, kad kapinyne palaidotos šeimos konkuravo viena su kita. Mes manome, kad Linkuhnen bendruomenė ir jos elitas buvo Nemuno žemupio regione gyvenusios vietinės skalvių [genties] dalis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Linkūnų/Linkuhnen kapinynas; Nemuno (Memel, Nemen); Prussia muziejus; Romėniškasis geležies amžius; Tautų kraustymosi laikotarpis; Vakarų baltai, skalvai, Nemunas, geležies amžius, Linkūnų kapinynas, Baltijos jūros regionas; Vikingų laikotarpis; Linkuhnen cemetery; Migration Period; Prussia-Museum; River Nemunas (Memel, Neman); Roman Iron Age; Viking Age; Western Balts, Scalovians, Nemunas, Iron Age, Linkūnai cemetery, Baltic Sea region.

ENThe article summarises new investigations at the famous site of Linkuhnen and its material culture, which was excavated between 1928 and 1939, but never really published. The surviving finds from the cemetery, together with information collected from diverse archival sources, show a picture of a burial ground which was probably used from the second to the 11th century. The richness and the international references of the local material culture during the Viking Age point to an important role of the site in the network of trade and communication between the Baltic Sea, Scandinavia and Eastern Europe. [From the publication]

• Archeologiczne dziedzictwo Prus Wschodnich w archiwum Feliksa Jakobsona / redakcja Tomasz Nowakiewicz. Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego. Departament Dziedzictwa Kulturowego, 2011. 639 p. +.
• Armed people of East and Southeast Lithuania in the geocultural context of the migration period / Audronė Bliujienė. Archaeologia Baltica. 2013, t. 19, p. 145-165.
• Aschenplätze - the forgotten burial rituals of the Old Prussians / Wojciech Wróblewski. Archaeologia Lituana. 2006, t. 7, p. 221-234.
• Das Memelland : wo Deutschland einst zu Ende war : ein historischer Reisebegleiter / Hermann Pölking. Berlin : Be.bra verlag, 2013. 430 p.
• Die Vor- und frühgeschichtlichen Funde aus Litauen / Rasa Banytė-Rowell, Audronė Bliujienė, Agnė Čivilytė, Heino Neumayer, Christine Reich, Linas Tamulynas. Berlin : Museum für Vor- und Frühgeschichte : [2013]. 170 p.
• Exotic lands, quixotic friends: eastern Lithuania and the Carpathian Basin in late antiquity and the early Middle Ages (AD c 380 to c 620) / by Audronė Bliujienė and Florin Curta. Medieval archaeology. 2011, Vol. 55, p. 29-65.
• Invaders, merchants or settlers? : archaeological evidence of Scandinavian activity in South-eastern zone of the Baltic Sea during the Viking Age / Wojciech Wróblewski. Transformatio mundi : the transition from the late migration period to the Early Viking Age in the East Baltic / edited by Mindaugas Bertašius. Kaunas: Kaunas University of Technology Department of Philosophy and Cultural Science, 2006. P. 107-116.
• Kuršiai : genties kultūra laidosenos duomenimis : Baltų archeologijos paroda : katalogas / [katalogą parengė Eglė Griciuvienė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009. 460 p.
• Laivių kapinynas / Eugenija Gintautaitė-Butėnienė, Eugenijus Butėnas. Lietuvos archeologija. 2002, t. 22, p. 9-198.
• Prūsų ir kuršių kontaktai XI-XIII a. pradžioje archeologijos duomenimis : disertacija / Roman Širouchov. Klaipėda, 2012. 334 p.
• Rare brooches from Viešvilė cemetery III, Lithuania / Ugnius Budvydas. Archaeologia Baltica. 2013, t. 19, p. 167-175.
• Skandinaviški Viešvilės kapinyno ietigaliai / Ugnius Budvydas. Lietuvos archeologija. 2007, t. 30, p. 69-80.
• The Backcountry Balts (Aesti) and the ‘Northern Gold’ in late antiquity and the Early Middle ages / Audronė Bliujienė. Neglected barbarians / edited by Florin Curta. Turnhout: Brepols, 2010. P. 13-29.
• Viešvilė cemetery I / Ugnius Budvydas. Archaeological investigations in independent Lithuania (1990-2010) / edited by Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė. Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012. P. 132-137.