LTStraipsnio tikslas – atskleisti Kauno dominikonų fundacijos procesą 1631–1641 m., aptarti pirmuosius Kauno konvento egzistavimo metus iki 1655 m. Kauno okupacijos, karų ir kataklizmų. Tyrimo šaltiniai: Dominikonų ordino konstitucijos, generalinių ordino kapitulų, Lietuvos šv. Angelo Sargo dominikonų provincijos kapitulų nutarimai, dominikonų poleminė literatūra, 1644–1647 m. Kauno dominikonų išlaidų knyga, Kauno pavieto, Kauno miesto aktų knygos ir kt. Nors Sławomiras Brzozeckis atskleidė pagrindinius Lietuvos dominikonų provincijos gyvavimo momentus, Jurgis Oksas atliko Kauno dominikonų sklypo susiformavimo bei bažnyčios ir vienuolyno statybos tyrimus, tačiau nebuvo aptarta, kokia Kauno dominikonų sudėtis, veikla ir reikšmė. Šiame straipsnyje Kauno fundacija atskleidžiama Lietuvos dominikonų provincijos susikūrimo kontekste, patikslinimas ligi šiol nenusistovėjęs Kauno konvento fundacijos datavimas, aptariami fundatoriai ir geradariai, turtinė padėtis, nustatomi pirmieji žinomi dominikonų vienuoliai, apibūdinamos pamaldumo praktikos, kurios atspindi bendras Dominikonų ordino tendencijas, bet turi ir vietinių savitų bruožų. Šis tyrimas kaip atvejo studija svarbus gilesnių Dominikonų ordino veiklos principų pažinimui ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Tyrimas parodė, kad nors dominikonų įsikūrimą Kaune lėmė keletas palankiai susiklosčiusių aplinkybių, itin daug reikšmės turėjo Vilniaus šv. Dvasios vienuolyno prioro, Lenkijos dominikonų provincijos generalinio vikaro, būsimo pirmojo Lietuvos dominikonų provincijolo Petronijaus Kamienskio pastangos. Kauno dominikonų fundacijos aplinkybės rodo, kaip kryptingai buvo kuriamas dominikonų tinklas Lietuvoje.Nors neretai istoriografijoje Kauno konvento įkūrimo data laikomi 1631 m., kada miestietis Dominykas Narkevičius dominikonams pažadėjo padovanoti namą, jeigu jie įsikurtų Kaune, tačiaus šios iniciatyvos ir šių lėšų neužteko. Narkevičiaus namas netapo pagrindine dominikonų posesija Kauno mieste. Dominikonai čia įsikūrė 1641 m. bajoro Kristupo Bialozoro lėšomis nupirktame name ir supirkę dar tris gretimas posesijas. 1641 m., kai pirmieji dominikonai atvyko į Kauną, turėtų būti laikomi Kauno dominikonų vienuolyno įsteigimo data. Dominikonų bažnyčia buvo statoma ir įrenginėjama maždaug 1941–1946 m. Kauno dominikonų bendruomenė buvo nedidelė, čia vienu metu gyveno kiek daugiau nei 6 vienuoliai. 1644–1646 m. prioru buvo Teodoras Klečkovskis, 1644 m. subprioru, pamokslininku ir promotoriumi paminėtas Fabijonas Ivanovskis, o lietuvių pamokslininku – Jokūbas Kratilas Rudzianskis. 1644–1647 m. Kauno dominikonų išlaidų knyga parodė dominikonų kasdienio gyvenimo epizodus. Daugiausia pavedimų, susijusių su pinigų išmokėjimais, atlikdavo broliai konversai Pranciškus ir Karolis. Kauno vienuolynas buvo vienas mažiausių ir neturtingiausių Lietuvos provincijoje, už jį mažesnis buvo tik Vilniaus (Lukiškių) šv. Pilypo ir Jokūbo konventas. Nors Kauno dominikonų buvo mažai, jie tapo integralia Kauno miesto gyvenimo dalimi. Ypač reikšmingos buvo jų pagrindinės pamaldumo praktikos – Dievo Kūno pagerbimas ir Rožinio Marijos išaukštinimas, Švč. Rožinio brolijos organizavimas. Švenčių metu organizuotos procesijos buvo miesto gyventojus sutraukiantis įvykis. Kauno dominikonų bažnyčia turėjo Švč. Dievo Kūno ir šv. Kazimiero titulą. Titulinė Dievo Kūno šventė įtvirtinta specialia 1644 m. Romoje vykusios ordino generalinės kapitulos privilegija.Šv. Kazimiero įtraukimas į bažnyčios sudėtinį titulą liudija LDK tradicijų įsikūnijimą Kaune. Pamokslininko lietuvių kalba buvimas byloja apie Dominikonų ordino pagrindinę charizmą skleisti tikėjimą, rūpintis visų žmonių sielų išganymu, tenkinti vietos gyventojų poreikius.
ENThe aim of this article is to analyse the process of the establishment of the Kaunas Dominicans between 1631 and 1641, and to discuss the first years of the Kaunas friary’s existence up to the occupation of Kaunas in 1655, and the subsequent wars and cataclysms. It was in this period that the foundations of the Kaunas friary’s existence were laid and the main devotional practices were formed. Even though the historian Sławomir Brzozecki has revealed the main moments in the existence of the Lithuanian province of the Dominicans, and Jurgis Oksas has conducted research into the development of the plot of land administered by the Kaunas Dominicans and the construction of the church and friary, the structure, activities and importance of the Kaunas Dominican community have yet to be discussed. In this article, the establishment of the Dominicans in Kaunas is shown in the context of the formation of the Lithuanian Dominican Province, the role of the provincial Petroniusz Kamieński in creating the Kaunas friary is shown, the dating of the founding of the Kaunas friary is corrected, the sponsor-patrons and other people of goodwill, and the institution’s material situation, are discussed, the first known Dominican friars and features of their daily life are determined, and their devotional practices, which reflect general trends in the Dominican Order, are described, pointing out local features. This research is important as a case study for revealing the activities of the Dominicans in the Early Modern Period. Keywords: Lithuanian Dominican Province of the Guardian Angel, Petroniusz Kamieński, Kaunas Dominican friary, Krzysztof Białłozor, Dominyk Narkiewicz.