Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis
Alternative Title:
Lithuanian language maintenance in the emigrant family: the case of US
In the Journal:
Taikomoji kalbotyra . 2014, 5 p. 1-30
Keywords:
LT
Autoritarinis kalbos vadybos modelis; Emigracija; Kalbos išsaugojimo strategijos; Sąmoningumas; Šeimos kalbų politika ir vadyba
EN
Authoritarian model of family language management; Consciousness; Emigration; Family language policy and management; Language maintenance strategies
Summary / Abstract:

LTPastaruoju metu daug diskutuojama apie vieną iš skaudžiausių Lietuvos visuomenės gyvenimo problemų – didelę Lietuvos gyventojų emigraciją. Manoma, kad lietuviai svetur turi išlaikyti kalbą. Patys emigrantai skundžiasi, kad vaikai nebenori kalbėti tėvų gimtąja kalba. Kita vertus, būna ir labai gražių pavyzdžių, – ne vienam teko sutikti pokariu pasitraukusių lietuvių vaiką ar anūką, kuris puikiai kalba lietuviškai ar yra išlaikęs stiprią tautinę tapatybę. Kyla klausimas, kaip tėvams pavyko tai pasiekti. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti, kokios strategijos lemia tai, kad lietuviai emigrantai išlaiko lietuvių kalbą, kokie konkretūs kalbų vadybos būdai taikomi šeimoje, kad lietuvių kalba būtų išlaikyta. Šiame straipsnyje analizuojami duomenys, surinkti per projektą „Emigrantų kalba“. Iš visų duomenų atsirinkti duomenys, kurie susiję su JAV. Ši šalis ir projekte, ir šiame straipsnyje pasirinkta analizuoti todėl, kad joje gyvena įvairių bangų emigrantų: ir pokario, ir po Nepriklausomybės. Joje gyvena trijų kartų emigrantai. Iš viso analizuojamos 438 kiekybinės anketos ir 15 giluminių pusiau struktūruotų interviu iš JAV (dauguma jų įrašyta 2012 metų gegužės mėnesį JAV, Los Andžele). Iš kiekybinės anketos ir kokybinių pusiau struktūruotų giluminių interviu duomenų matyti, kad kalbų vadyba šeimoje išlaikant lietuvių kalbą yra sėkminga ir veiksminga, jei norima perduoti lietuvių kalbą kitoms kartoms, išlaikyti kalbą yra sąmoningai apsisprendžiama, o lietuvių kalba suvokiama kaip viena iš kalbų, labiausiai tinkančių šeimos bendravimui, jaučiami stiprūs emociniai ryšiai su ja. Pastebėta, kad kalba išlaikoma sėkmingai, jei šeimoje laikomasi autoritarinio kalbų vadybos modelio, jei kalbėjimas lietuviškai yra suvokiamas kaip natūralus. Taip pat svarbu paminėti, kad kalbai išlaikyti svarbi parama už namų domeno ribų.Ir formalus mokymas, ir veikla lietuvių bendruomenėje turi didelės reikšmės mokantis gimtosios ar paveldėtosios kalbos. Labai svarbios ir kelionės į Lietuvą, jos paskatina mokytis kalbos, sustiprina lietuviškos tapatybės jauseną. [Iš leidinio]

ENOne of today’s most painful problems of the society of Lithuania is massive emigration, which is often heated debated in different circles of the society. One of the aspects of the problem is concerned with the Lithuanian language: whether or not the language should be maintained. Lithuanian emigrants often complain that their children are not willing to talk with their parents in their native/heritage language. On the other hand, there are many examples when after spending long years in emigration, people are still fluent in their native tongue and/or maintain strong national identity. Thus the paper aims at exploring strategies of how Lithuanian emigrant families maintain the Lithuanian language. The paper analyses the US subset of the data collected during the research project "The Language of Emigrants". The subset consists of three generations of Lithuanian emigrants. The investigation is based on a quantitative survey (n=438) and qualitative in-depth semi-standardized interviews (n=15) from the USA (most of them recorded in May 2012 in Los Angeles, CA). The results of the research suggest that successful maintenance of the Lithuanian language has been due to a conscious decision by the members of the family to keep the language as a language of communication in the family and to pass it over to the younger generation. Emotional ties with the native/heritage language are also very important. The investigation has identified the prevalence of the authoritarian management model of language maintenance in those families. No less important is the social environment outside the children’s home domain. Formal education and active involvement in the Lithuanian community are considered significant factors contributing to learning/maintaining the Lithuanian language. Regular trips to Lithuania also help strengthen the sense of ethnic identity. [From the publication]

ISSN:
2029-8935
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/57398
Updated:
2020-02-12 20:03:02
Metrics:
Views: 31    Downloads: 4
Export: