LTApie naujo lygio karinio junginio – divizijos formavimą Lietuvoje diskutuojama jau kelerius metus. Grėsmių nacionaliniam saugumui įvairovė, trumpi įgyvendinimo terminai bei kaštai divizijos formavimo procesą iškelia į viešojo bei politinio diskurso prioritetų sąrašo viršų. 2024 m. lapkritį Prezidentas Gitanas Nausėda teigė: „Turime atsakyti į klausimą, jeigu negebame pagal dabartines išlaidas įgyvendinti nacionalinės divizijos laiku, kiek pinigų mums reikia, kad tai būtų padaryta 2030 m., taip, kaip norėjome? Yra skirtingi skaičiavimai, <...>gavome informaciją iš Krašto apsaugos ministerijos – apie 12 mlrd. eurų, bet tai yra 10–14 mlrd. eurų“. Prezidentas naujajai Krašto apsaugos ministerijos vadovybei suformulavo prioritetus, vienas iš jų – „išvystyti kariuomenės diviziją iki 2030 metų“. Konstatuotina, kad „divizija – tai junginys, kurį galima panaudoti norimiems aukštesniojo vado tikslams ir apskritai kariuomenės numatytam efektyviam tikslui pasiekti“. LK vado gen. Raimundo Vaikšnoro teigimu, LK divizijos užuomazgos jau yra, ir, vertinant formaliai, Sausumos pajėgos turi daugumą divizijai būtinų elementų. Taigi atkuriamos divizijos formavimo procesą paspartins jau turimi LK pajėgumai. Atsižvelgiant į problemos aktualumą, šiame straipsnyje bus plačiau pristatyta divizijos istorija, jos pokyčiai bei Lietuvos patirtis XVII–XVIII a. ir tarpukariu. [p. 100-101].