Generolo atsiminimai
LT[...] Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio generolo Vinco Grigaliūno-Glovackio atsiminimai - tai pasakojimas apie sunkų ir kupiną iššūkių gyvenimo kelią. Savo atsiminimuose autorius pasakoja apie savo vaikystę gimtajame Jiezne, mokslus Vilniaus karo mokykloje, karo tarnybą Rusijos imperijos kariuomenėje, Pirmąjį pasaulinį karą, Nepriklausomybės kovas, tarpukario Lietuvos dviejų dešimtmečių gyvenimo peripetijas, antrąją sovietinę okupaciją ir pasitraukimą į Vakarus. Skaitydami šiuos atsiminimus mes ne tik turime galimybę pažvelgti į ištisą epochą ar laikotarpį amžininko akimis, bet turime galimybę "išgirsti" vieno žymiausių Lietuvos kariuomenės karininkų gyvenimo istoriją iš "pirmųjų lūpų". Rašydamas atsiminimus gen. V. Grigaliūnas-Glovackis neturėjo galimybių naudotis oficialiais dokumentais ar laiškais, todėl galėjo pasikliauti tik savo atmintimi. Tai sąlygojo, kad atsiminimų autorius neišvengė kai kurių klaidų, ypač minėdamas karininkų laipsnius. Tačiau atsakingieji redaktoriai stengėsi pastebėtus netikslumus paaiškinti, nekeisdami paties atsiminimų autoriaus teksto. Nemažas iššūkis rengiant atsiminimus publikacijai buvo kalba. Esmė ta, kad atsiminimų autorius rašė atsiminimus šnekamąja ikikarine, Jiezno apylinkėse vartota dzūkų tarmine kalba, kuri nemažai skiriasi nuo dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos. Ne mažiau problemų sukėlė tam tikri posakiai, vartoti kasdieninėje kalboje lotynų, hebrajų, rusų ir kitomis kalbomis. Siekdami išsaugoti tuometinės kalbos grožį ir savitumą atsakingieji redaktoriai, pasitarę su kalbos redaktore, nusprendė palikti originalius posakius [...] [Redaktorių žodis].
