Слaвянизмы в литoвcкиx диaлeктныx cлoвapяx

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Слaвянизмы в литoвcкиx диaлeктныx cлoвapяx
Alternative Title:
Slavisms in Lithuanian dialect dictionaries
In the Journal:
Acta Baltico-Slavica. 2015, Nr. 39, p. 144-158
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami tarmių žodynai, kuriuose pateikiama sakytinė ir rašytinė tarmės leksika. Dabartiniu metu išleista dešimt lietuvių kalbos tarmių žodynų, dar penki yra rengiami. Tarmių leksika greitai keičiasi. Pamiršta daugybė senųjų tarmių žodžių. Jie jau nenaudojami nei bendrinėje kalboje, nei kitose tarmėse. Be to, pakito kai kurių žodžių reikšmė. Tie patys procesai vyksta ir su tarmėse vartojamais bei į tarmių žodynus įtrauktais skoliniais. Tarmių žodynų leksinė sistema atskleidžia skolinių distribuciją ir sąsajas su bendrinės kalbos žodžiais. Dauguma lietuvių kalbos skolinių yra slavizmai, vartojami tarmėse, kurios turėjo tiesioginį kontaktą su slavų kalbomis (lenkų, baltarusių ar rusų k.). Slavizmai ir skoliniai iš kitų kalbų įvairiai žymimi skirtinguose žodynuose. Viename žodyne skliaustuose šalia žodžio pateikiamas sutrumpintas kalbos, iš kurios kilo minėtas žodis, pavadinimas. Kituose žodynuose tik nurodoma, kad žodis yra slavizmas arba pateikiamas originalus žodis. Straipsnyje analizuojama nemažai slavizmų, įtrauktų į tarmių žodynus. Vieną iš analizuojamų grupių sudaro profesijų pavadinimai: kamarnykas, cf. lenkų „komornik“ (DrskŽ 134, DvŽ I 239, KltŽ 97, KpŽ II 161, KrtnŽ 142, ZanŽ I 604); kupčius, cf. lenkų „kupiec“, baltarusių „кyпeц“ (DrskŽ 176, DvŽ I 323, KltŽ 130,KpŽ II 525, KrtnŽ 196, KzRŽ I 407, ZanŽ I 808, ZtŽ 332); strielčius, cf. lenkų „strzelec“, baltarusių „cтpэлeц“ (DrskŽ 352, DvŽ II 299, KpŽ III 876, KrtnŽ 394, ZanŽ III 196); rimorius, cf. lenkų „rymarz“ (DrskŽ 305, KpŽ III 499, KzRŽ II 176, ZanŽ II 557).Tarmės leksiką veikia įvairūs lingvistiniai ir ekstralingvistiniai veiksniai. Skolinių intensyvumas priklauso nuo išorinių kalbos ar tarmės aplinkybių. Skoliniai tik užpildo spragas tam tikrose srityse. Slavizmų tyrinėjimai teikia daugybę medžiagos, siekiant nustatyti jų kilmę, paplitimą ir lietuvių kalbos tarmių istoriją apskritai. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Dialektinis žodynas; Leksika; Lietuvių kalbos dialektai; Lietuvių tarmės; Skoliniai; Slavizmai; Svetimžodžiai; Tarmių žodynas; Dialect dictionary; Lexis; Lithuanian dialects; Loanwords; Slavism.

ENThis arcticle discusses dialect dictionaries where words are recorded either from living language or from other, written sources of dialect. Up to now, ten Lithuanian dialect dictioniaries have been published and five are being compiled. Dialect changes along with our everyday life. A lot of words from the old dialect are being forgotten. Those words are no longer being used in the common language as well as in other dialects. In addition, some words gain new meanings. The same processes apply to loanwords which are used in dialects and are included in dialect dictionaries. The lexical system of a dialect dictionary shows the functioning of loanwords and their relationship with the words of the common language. The majority of Lithuanian loanwords are Slavisms, used in those dialects which have had a direct contact with Slavic languages, such as Polish, Belarusian or Russian. Slavisms and loanwords from other languages are marked variously in different dictionaries. In one of them, shortened language names are written in parentheses after the entry, which indicates that it is a word of foreign origin. Other dictionaries simply indicate Slavisms or additionally present the foreign equivalent from which they originate. A number of Slavisms from the dictionaries is analysed in the article. This examplary group are occupation names: kamarnykas ("debt collector"), cf. Polish "komornik" (DrskŽ 134, DvŽ I 239, KltŽ 97, KpŽ II 161, KrtnŽ 142, ZanŽ I 604); kupčius ("merchant"), cf. Polish "kupiec", Belarusian "кyпeц" (DrskŽ 176, DvŽ I 323, KltŽ 130,KpŽ II 525, KrtnŽ 196, KzRŽ I 407, ZanŽ I 808, ZtŽ 332); strielčius ("shooter, huntsman"), cf. Polish "strzelec", Belarusian "cтpэлeц" (DrskŽ 352, DvŽ II 299, KpŽ III 876, KrtnŽ 394, ZanŽ III 196); rimorius ("leatherworker"), cf. Polish "rymarz" (DrskŽ 305, KpŽ III 499, KzRŽ II 176, ZanŽ II 557).Dialects are affected by various linguistic and extralinguistic factors. The intensity of word loaning depends on the outer circumstances of language or dialect. Loanwords only fill gaps in some fields. The research of Slavisms provides abundant material for the study of their origins as well as how and why they spread, and of the history of Lithuanian dialects in general. [From the publication]

DOI:
10.11649/abs.2015.009
ISSN:
0065-1044; 2392-2389
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/56036
Updated:
2020-09-09 20:14:05
Metrics:
Views: 39    Downloads: 8
Export: