Iš kraštovaizdžio skaitymų: Bajorų kaimo Salaitė

LTStraipsnis skirtas Salaitei – Bajorų kaimo (Kietaviškių sen., Elektrėnų sav.) vietovei, kurioje 2006–2016 ir 2018 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto ekspedicija, bendradarbiaudama su Kaišiadorių muziejumi ir kitomis institucijomis, sukaupė daugelį archeologinių, istorinių, tautosakinių ir kitokių duomenų bei tęsia nuodugnius šios medžiagos tyrinėjimus. Pirmoji straipsnio dalis skirta archeologinių ir palinologinių duomenų apžvalgai, rašytinės ir sakytinės istorijos žinioms, o antroje, taikant britų archeologo Timočio Darvilio pasiūlytą laiko–erdvės–veiksmo (time– space–action) modelį, į Bajorų kaimo Salaitę ir jos apylinkę žvelgiama naudojant baltų mitologijos kodą. Pradžioje kraštovaizdis dalijamas į mitines reikšmes turinčias zonas; tam tikrą mitinio laiko matmenį atskleidžia kasdienio ir metinio saulės ciklo analizė; socialiniu požiūriu, į laidotuves Salaitėje žvelgiama kaip į didelio masto religinį įvykį. Prieinama prie išvados, kad mitinė Bajorų klonės su laidojimo vieta Salaitėje sąranga, keturias pasaulio šalis lydinčios reikšmės atspindi ilgaamžę, daugelį kartų apimančią bendruomenės tradiciją. Ta pati teorinė prieiga ateityje gali būti sėkmingai taikoma ir kitose vietovėse. Reikšminiai žodžiai: kraštovaizdžio archeologija, Bajorų kapinynas (Elektrėnų sav.), laidojimas vandenyje, baltų mitologija.

• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology