LTStraipsnyje analizuojamos seniausio mūro paieškos remiantis didžiuoju naratyvu, pateikiami archeologiniai, istoriniai duomenys seniausio mūro tema, gilinamasi į klausimus, dėl ko galėjo susikurti būtent tokie didžiojo naratyvo aiškinimai, analizuojamas perėjimas nuo medžio prie mūro statybos. Straipsnio tikslas – nustatyti didžiojo naratyvo poziciją mūro klausimu Lietuvoje ir rasti argumentų, paneigiančių ir paaiškinančių didžiojo naratyvo požiūrį į mūrą. Atskleisti aspektai: pirma, išanalizuota, susisteminta ir kritiškai įvertinta didžiojo naratyvo pateikiama mūro, kaip civilizacijos elemento, samprata, antra, chronologiniu principu nagrinėjamas perėjimas nuo medžio prie mūro architektūros, trečia, pateikiami empiriniai duomenys apie seniausią mūrą Lietuvoje, interpretuojamos galimos didžiojo naratyvo mūro tema susikūrimo priežastys.