Švietimo prieinamumas - visuomenės socialinio teisingumo rodiklis

LTStraipsnyje analizuojamas švietimo prieinamumas kaip socialinio teisingumo visuomenėje rodiklis. Dažnai Lietuvoje švietimo prieinamumas suvokiamas kaip geografi nis arba fi zinis mokyklos pasiekiamumas. Tačiau švietimo prieinamumas apima kur kas daugiau aspektų – tai fi zinis mokyklos pasiekiamumas; optimalus mokyklų tinklo išdėstymas; lygiavertis moksleivių dalyvavimas ugdymosi procese nepaisant jų socialinės padėties; palankus mikroklimatas, užtikrinantis emocinį, socialinį, fi zinį saugumą; mokymosi motyvacija; kokybiškos edukacinės ir socialinės paslaugos; ugdymo(- si) turinio prieinamumas; ugdymo(-si) proceso individualizavimas ir diferencijavimas. Visų minėtų švietimo prieinamumo aspektų užtikrinimas sąlygoja socialinę atskirtį patiriančių, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ir neįgalių bei gabių moksleivių dalyvavimą ugdymo(-si) procese. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo duomenys ir jų interpretacija, kuriame apklausti skirtingų socialinių grupių moksleiviai ir išsiaiškintas jų požiūris į švietimo prieinamumą kaip visuomenės socialinio teisingumo rodiklį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Grupės; Socialinis teisingumas; Socialinės; Socialinės grupės; Švietimo prieinamumas; Education accessibility; Social group; Social groups; Social justice.

ENEducation accessibility has become of great relevance in the European Union in recent decades, when the attention has been paid to its integral influence in shaping social, cultural, economic and political situation. Education accessibility enhances each country’s or region`s intellectual potential and promotes integration into the economic competitiveness of the area, not only in the context of the European countries, but also in international forums. This decade, all EU member states launched a decentralisation of education management by promoting employment and reducing unemployment. In the Republic of Lithuania, on the basis of the principle of subsidiarity, education decentralisation and responsible management are under implementation; schools, municipal and state functions are redistributed, municipality responsibility to education accessibility has increased. The priority direction of education reform in the Republic of Lithuania is the development of infrastructure, i.e., the reorganization of the network of education services and the optimisation that would guarantee access to learning. Education accessibility is particularly relevant for socially marginalised and poor citizens. [...].Empirical research showed that the transformation of Lithuanian society affects education and equal participation in education, as school students are divided according to social and cultural background, which condition learning, inequality of students` social resources, quality of education, discrimination, differentiation in class, and accessibility to education: X–XII (II–IV G) grades disadvantaged children often incur educators and peers discrimination for their social status – according to the students, the selection of friends depends on the social status, they are ashamed of their family members (parents, brothers, sisters), are not satisfied with their family social status, they are constantly reminded of their social position; social status influences learning results and achievements – according to the disadvantaged respondents, they lack money to buy all of the necessary learning material; the majority of them are socially and culturally isolated because of their social and economic situation; due to the lack of funds they cannot pay to attend non-formal education classes; according to them, teachers are pre-disposed to poorer students, and this tells on the teacher’s assessment of their knowledge. [From the publication]

• Challenges for multicultural education in ethnically diverse community : case of Vilnius region in Lithuania. / Gediminas Merkys, Aistė Balžekienė, Audronė Telešienė. Socialiniai mokslai. 2008, Nr. 2 (60), p. 32-47.
• Diagnostics of single cases of harassment and bullying in relationships between students of higher education institutions: intervention measures for the timely identification of the phenomena / Jolita Vveinhardt, Vilija Bitė Fominienė, Biruta Švagždienė, Regina Andriukaitienė. Transformations in business & economics. 2017, vol. 16, no. 3 (42), p. 240-257.
• Paauglių tarpusavio santykių sociopedagoginė dinamika : disertacija / Marijona Barkauskaitė. Vilnius, 2000. 104 lap.
• Patyčių problema ir jos prevencijos bendrojo lavinimo mokykloje analizė / Giedrius Girdvainis, Rasa Pocevičienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 4 (25), p. 127-135.
• Saugios aplinkos kūrimas bendrojo ugdymo mokykloje / Marijona Barkauskaitė, Jūratė Mikalauskienė. Pedagogika. 2011, 103, p. 30-37.
• Socialinės politikos modernizacija Centrinėje ir Rytų Europoje / Leta Dromantienė. Tiltai. 2002, Nr. 2 (19), p. 19-22.
• Specialiojo pedagogo socialinių nuostatų, pedagoginės sąveikos ir mokyklinės socializacijos ryšys : disertacija / Jonas Ruškus. Šiauliai, 2000. 181 lap.
• Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernios visuomenės kontekste (Lietuvos atvejis) / Kęstutis Trakšelys. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 4, p. 437-445.
• Švietimo politikos, ugdymo kokybės ir paslaugų vartotojų poreikių tenkinimo sąsajos / Dalia Martišauskienė, Kęstutis Trakšelys. Socialinių mokslų studijos. 2013, Nr. 5 (4), p. 1124-1137.
• Švietimo sociologijos paradigmų reikmė ugdymo moksluose / Kęstutis Trakšelys. Pedagogika. 2018, 129, p. 5-14.