Lietuvos ir Nyderlandų šeimos politikos priemonių ir jų prieinamumo lyginamoji analizė

LTStraipsnyje siekiama palyginti Lietuvos ir Nyderlandų socialinės politikos priemones, skirtas šeimai, ir ištirti jų prieinamumą. Pristatomi tyrimo rezultatai, kurio metu atlikti interviu su Lietuvos ir Nyderlandų ekspertais, formuojančiais šeimos politiką, specialistais, suteikiančiais paslaugas šeimoms, ir pačiomis šeimomis. Remiantis Nyderlandų patirtimi šeimos politikos srityje, siekiama pateikti pagrįstas rekomendacijas šeimos politikos priemonių prieinamumui gerinti. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje šeimos politika ir jos priemonės pirmiausia orientuojamos į socialinės rizikos šeimas, politikos priemonių kūrimas yra fragmentiškas, priemonės teikiamos kategoriniu principu, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra neišplėtotas. Nyderlanduose paramos šeimai priemonės orientuotos į visas šeimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas teikiant šeimos politikos priemones yra glaudus ir ilgametis, paslaugos dažniausiai yra savanoriškos. Pagrindinis akcentas tobulinant šeimos politiką Lietuvoje turėtų būti skiriamas palaikomųjų priemonių kūrimui ir prieinamumui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeimos politika; Šeima; Šeimos politikos priemonės; Nyderlandai (Netherlands); Family policy; Family; The accessibility of family policy; Lithuania; The Netherlands.

ENArticle aims at comparing family policy in Lithuania and the Netherlands and to research its accessibility. Article presents research results of interviews with experts, participating in family policy formation; specialists who provide services for families; and families themselves. Authors provide recommendations for family policy and its accessibility improvement in Lithuania based on the long-term experience in the Netherlands. Research results revealed that family policy in Lithuania is mainly oriented towards social risk families, the development of family policy is fragmented, policy tools are provided based on categorical principle and inter-institutional cooperation is underdeveloped. In the Netherlands the means of family policy are oriented towards all families, inter-institutional cooperation in the sphere of family policy is close and long-term and services are usually provided on voluntary basis. The main focus in family policy development should be oriented towards the creation and implementation of maintenance tools. [From the publication]

• Dėl Lietuvos socialinės apsaugos sampratos / Arvydas Guogis. Socialinis darbas. 2008, t. 7, Nr. 2, p. 26-34.
• Ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp gyventojų: lyčių lygybės aspektas / Ilona Kiaušienė, Asta Mikalauskienė. Darnaus vystymosi problemos ir jų sprendimai Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. P. 106-120.
• Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė? / Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012. 410 p.
• Kauno miesto nevyriausybinių organizacijų vaidmuo įgyvendinant šeimos politiką / Jurgita Vorevičienė, Eglė Butkevičienė. Viešoji politika ir administravimas. 2015, t. 14, Nr. 1, p. 76-90.
• Nenutrūkusi styga : prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje / Nerija Putinaitė. Vilnius : Aidai, 2007. 306 p.
• Paramos šeimai politika : samprata ir patyrimas / V. Stankūnienė, V. Eidukienė, B. Gruževskis, R. Jančaitytė, A. Mikalauskaitė, J. Paluckienė. Vilnius : Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 2001. 195 p.
• Socialinių paslaugų administravimo tobulinimas Lietuvos savivaldybėse : Vilniaus ir Varėnos rajonų atvejų tyrimai / Audrius Bitinas, Arvydas Guogis, Liudmila Migun, Greta Važgytė. Socialinis darbas. 2010, t. 9, Nr. 1, p. 18-26.
• Šeimos politikos problemos Lietuvoje: prieš tai buvusių tyrimų analizė / Kristina Senkuvienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 92-107.