Cenzūra ir autocenzūra tarpukario ir sovietmečio vertimuose iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą

LTVertimas yra visuomenės polisistemos dalis, todėl jis siejasi su kitomis sistemomis: politinių ir ideologinių galių, ekonomikos, literatūros, sociokultūrine ir kitomis. Vystydamasis kartu su visuomene, vertimas nuolat kinta, patiria konkrečiam istoriniam laikotarpiui būdingų transformacijų ir atspindi šalies polisistemų ypatumus ir sociosemiotines normas. Pastarosios įvairiai reiškiamos vertimuose, įskaitant cenzūros ir autocenzūros formas. Straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti tarpukario ir sovietmečio Lietuvos kanoninės prancūzų literatūros vertimų į lietuvių kalbą cenzūrą ir autocenzūrą, aptarti tiriamosios medžiagos cenzūros ir autocenzūros priežastis, panašumus ir skirtumus platesniame kiekvieno tiriamojo laikotarpio polisistemų, sociosemiotinių vertimo normų ir politinių galių kontekste. Keliami keturi uždaviniai: 1) teoriškai aptarti cenzūrą ir autocenzūrą remiantis polisistemine vertimo teorija, sociosemiotinėmis normomis ir kitais dabartiniais cenzūros tematikos moksliniais tyrimais, 2) išnagrinėti 1918–1940 metų ir 1940–1990 metų Lietuvos leidinių atrankos ir vertimų cenzūros mechanizmus, 3) išanalizuoti tiriamosios medžiagos cenzūros ir autocenzūros apraiškas, 4) palyginti vertimų iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą cenzūrą ir autocenzūrą tarpukario ir sovietinėje Lietuvoje bei nustatyti jų taikymo priežastis, panašumus ir skirtumus platesniuose politiniame, ideologiniame ir sociokultūriniame kontekstuose. Tyrimo tikslui ir uždaviniams gyvendinti taikomi mokslinės literatūros analizės, lyginamosios tekstinės analizės ir aprašomasis metodai.Tiriamosios medžiagos imtį sudaro šie originalūs ir verstiniai tekstai: Stendhalio romanas „Rouge et noir“ ir trys jo vertimai „Raudona ir juoda“ (1939, 1949, 1976), François Mauriaco romanas „Le Nœud de vipères“ ir jo vertimai „Gyvačių lizdas“ (1934) ir „Gyvačių kamuolys“(1975), Prospero Mérimée „Colomba“ ir du kūrinio vertimai „Kolomba“ (1937, 1947), Guy de Maupassant’o romanas „Pierre et Jean“ ir jo vertimai „Pjeras ir Žanas“ (1937, 1988) bei Molière‘o „Le Tartuffe ou l’Imposteur“ ir du pjesės vertimai „Tartifas arba Veidmainys“ (1928) ir „Tartiufas arba Apgavikas“ (1967). Visos tiriamosios medžiagos prancūzų ir lietuvių kalba apimtis – 3 922 puslapiai. Atlikus lyginamąją prancūzų grožinės literatūros kūrinių vertimų į lietuvių kalbą cenzūros ir autocenzūros analizę nustatyta, kad 1918–1940 metų ir 1940–1990 metų vertėjai siekė pritaikyti vertimus prie savo laikmečio visuomenės polisistemų ir suvaldyti vertimo nenuspėjamumą politiniame, ideologiniame ir sociokultūriniame vertimo normų kontekstuose. Surinkti kanoninės prancūzų literatūros kūrinių vertimų į lietuvių kalbą pavyzdžiai leidžia teigti, kad tarpukariu daugiau buvo cenzūruojamos revoliucines nuotaikas propaguojančios, politiškai nepriimtinos originalų vietos, o sovietmečiu plito religinė, politinė ir etinė cenzūra. Be to, tyrimas atskleidė, kad tarpukario vertėjai autocenzūrą rinkosi kur kas dažniau nei sovietmečio vertėjai. Tai sietina su akivaizdesniu 1918–1940 metų vertėjų polinkiu adaptuoti vertimus ir kiek įmanoma labiau juos pritaikyti prie daugumos tuometinių skaitytojų sisteminio kultūrinio pažinimo. Pagrindinės sąvokos: vertimas; cenzūra; autocenzūra; polisistemų teorija; sociosemiotinės vertimo normos; praleidimas.

ENTranslation is part of the polysystem of society and is therefore linked to other systems, such as political and ideological power, economics, literature, sociocultural factors, etc. As it develops together with society, translation constantly changes and undergoes transformations specific to a certain historical period and reflects the particularities of a country's polysystems and socio-semiotic norms. The latter is reflected in different forms of translation, including both censorship and self-censorship. This study aims to analyse and compare censorship and self-censorship in the translations of canonical French literature into Lithuanian during the interwar and Soviet era, as well as to discuss the reasons, similarities and differences for the censorship and self-censorship of the research material within the broader context of the Polysystem Theory, socio-semiotic norms of translation, and the political powers of each period. To achieve this aim, the following objectives have been set: 1) to theoretically discuss the topic based on the Polysystem Theory, the socio-semiotic norms of translation, and other current scientific research on the topic of censorship; 2) to investigate mechanisms of selection of Lithuanian publications and censorship of translations during the periods from 1918 to 1940 and from 1940 to 1990; 3) to analyse the presence of censorship and self-censorship in the research material; 4) to compare censorship and self-censorship in translations from French into Lithuanian during the interwar and Soviet era in Lithuania, and to identify the reasons for their application, as well as their similarities and differences within a broader political, ideological, and sociocultural context. The aim and objectives of the study are achieved using the methods of scientific literature analysis, comparative and descriptive analysis.The research material consists of a representative amount of original and translated texts: the novel of Stendhal “Le Rouge et le Noir” (The Red and the Black) and its three translations into Lithuanian “Raudona ir juoda” (1939, 1949, 1976); “Le Nœud de vipères” (The Knot of Vipers) by François Mauriac and two translations of this book “Gyvačių lizdas” (1934) and “Gyvačių kamuolys” (1975); “Colomba” (Colomba) by Prosper Mérimée and two translations, both named “Kolomba” (1937, 1947); novel by Guy de Maupassant “Pierre et Jean” (Pierre et Jean) and translations “Pjeras ir Žanas” (1937, 1988); „Le Tartuffe ou l’Imposteur“ (Tartuffe, or The Impostor, or The Hypocrite) by Molière and its translations into Lithuanian “Tartifas ir Veidmainys” (1928) and “Tartiufas arba Apgavikas” (1967). The total size of the research material in both languages is 3 922 pages. A comparative analysis of censorship and self-censorship in the translation of French literary texts into Lithuanian revealed that during the periods from 1918 to 1940 and from 1940 to 1990 Lithuanian translators aimed to adjust translations to the polysystems of their society at the time and to control the unpredictability of translation while keeping in mind political, ideological and sociocultural norms of translation. All the examples of translations of canonical French literature into Lithuanian suggest that during the interwar, censorship primarily targeted politically unacceptable revolutionary parts of the originals; whereas during the Soviet era, religious, political and ethical censorship became more widespread. Furthermore, the research showed that translators of the interwar chose self-censorship more than translators of the Soviet era.It could have links with quite an obvious tendency during those years to adapt translations and make them as comprehensive as possible with the systematic cultural knowledge of the majority of readers at the time. Keywords: translation; censorship; self-censorship; Polysystem Theory; socio semiotic norms of translation; omission.

• Ardomasis prisitaikymas: cenzūra ir pasipriešinimo jai būdai sovietinio laikotarpio Lietuvos teatre. Menotyra 2010, 17, 2, 124-131.
• Cenzūros poveikis anglų verstinės literatūros kanonui sovietmečiu: Josepho Conrado atvejis. Vertimo studijos 2022, 15, 96-112.
• Lietuviškumas ir lenkiškumas Kauno benediktinių vienuolyne 1905–1924 m.. Soter 2015, 54 (82), 23-35.
• Literatūrinio vertimo normų pokyčiai Lietuvoje po 1990-ųjų metų. Kalbų studijos 2008, 12, 51-56.
• Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2018. 437 p.
• Sovietinės Lietuvos teatro cenzūros periodizacijos klausimai. Ars et praxis 2015, 3, 57-68.
• Spaudos gyvenimo stebėsena ir kontrolė Antano Smetonos autoritarinio režimo metais. Knygotyra 2013, 61, 325-344.
• Teorinės vertimo paradigmos raida ir dabartis. Kalbų studijos 2013, 22, 25-31.
• Užsienio spaudinių cenzūra Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 metais. Knygotyra 2020, 75, 218-258.
• Valstybinės cenzūros mechanizmas tarpukario Lietuvoje. Knygotyra 2005, 44, 103-113.
• Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis: Lietuva, 1940-1990.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 576 p.
• Vertimo cenzūra sovietmečiu: kaip tirti, ką praradome?. Spectrum 2022, 2 (36), 82-87.
• Žiniasklaidos cenzūra ir savicenzūra: ko neįvertino tyrinėtojas. Logos (Vilnius) 2022, 111, 107-118.