Sąngrąžinių veiksmažodžių istorija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sąngrąžinių veiksmažodžių istorija
Publication Data:
Klaipėda : Druka, 2006.
Pages:
213 p
Keywords:
LT
Sangrąžiniai veiksmažodžiai; Sangrąžos dalelytė; Baltų kalbos; Tranzityvumas.
EN
Reflexive verb; Reflexive particle; Baltic languages; Transitivity.
Summary / Abstract:

LTBaltų kalbų sangrąžiniai veiksmažodžiai tipologiškai ir genetiškai paprastai gretinami su atitinkamais kitų indoeuropiečių kalbų veiksmažodžiais. Manoma, kad jie yra atsiradę, išnykus ar nykstant indoeuropietiškojo mediumo formoms. Pirmajame darbo skyriuje pateikiama sinchroninė baltų kalbų sangrąžinių veiksmažodžių reikšmės ir formos analizė (formos įvairavimas lietuvių tarmėse pavaizduotas 25 žemėlapiuose), antrajame nagrinėjami šių veiksmažodžių atsiradimo ir raidos klausimai. Analizė parodė, kad: Pagrindinė baltų kalbų sangrąžinių veiksmažodžių funkcija yra tranzityvumo neutralizavimas ar jo apribojimas. Baltų kalbų ir kitų indoeuropiečių (slavų ir kai kurių germanų) kalbų sangrąžiniai veiksmažodžiai yra to paties senumo kaip ir medialiniai (indų-iranėnų, graikų, lotynų, gotų) veiksmažodžiai. Nėra jokio pamato tvirtinti, jog baltų kalbose mediumas yra kada nors egzistavęs. Baltų kalbų faktai neprieštarauja hipotezei, kad seniausia sangrąžinių veiksmažodžių struktūra, atspindinti praindoeuropietiškąją sakinio struktūrą, yra priešdėlis + sangrąžos dalelytė + veiksmažodis (priešdėlinių veiksmažodžių) ar veiksmažodis + sangrąžos dalelytė (nepriešdėlinių veiksmažodžių). Visose baltų kalbose sangrąžos dalelytė yra suaugusi su veiksmažodžiu. Seniausia sangrąžos dalelytės forma, kurią galima rekonstruoti visose baltų kalbose, yra si ir sin, (plg. s. sl. *sь ir *sę). Jos nereikėtų laikyti nei galininku, nei naudininku, nes sangrąžinių veiksmažodžių atsiradimo metu gimininių įvardžių linksnio kategorija galėjo būti dar nesusiformavusi. [Iš leidinio]

ENThe reflexive verbs in the Baltic languages are usually classified typologically and genetically along with corresponding verbs in other Indo-European languages. It is thought that they appeared as the Indo-European ‘medium’ forms disappeared or were in the process of disappearing. The first part of this work presents a synchronic analysis of the meanings and forms of reflexive verbs in the Baltic languages. (Variation of the forms in Lithuanian dialects is described in 25 maps). The second part analyses the issues surrounding the appearance and evolution of these verbs. The analysis revealed that the principal function of Baltic reflexive verbs was the neutralisation or limiting of tran¬siti¬veness. The reflexive verbs in the Baltic and some other Indo-European languages (Slavic and some Germanic) are the same age as the ‘medium’ forms of verbs (in Indo-Iranian, Greek, Latin, Gothic). There is no evidence to suggest that the ‘medium’ form of verbs ever existed in the Baltic languages. The facts of the Baltic languages do not argue against a hypothesis whereby the oldest reflexive verb structure, on which reflects a pre-In¬do-Euro¬pean sentence structure, would be that of prefix + reflexive particle + verb (in verbs with prefixes) or verb + reflexive particle (in verbs without prefixes). In all the Baltic languages the reflexive particle has coalesced with the verb. The oldest form of the reflexive particle that can be reconstructed in the Baltic languages is si or sin, (c.f. Old Slavic *sь and *sę). It is not appropriate to consider these forms as either accusatives or datives, because at the time reflexive verbs evolved, it is possible that the related pronominal case inflections did not yet exist.

ISBN:
9986848792
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/5321
Updated:
2013-04-28 16:13:43
Metrics:
Views: 88
Export: