Lietuvių kalbos gena tipo veiksmažodžių kilmė

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvių kalbos gena tipo veiksmažodžių kilmė
Kita antraštėThe Origin of Lithuanian Verbs of the "gena" Type
Autoriai
LeidinyjeVārds un tā pētišanas aspekti . 2006, 10, p. 63-79
Reikšminiai žodžiai
LTVeiksmažodžio istorija; CiR-/Ce-R-/Ci-R tipo veiksmažodžių kilmė
ENLithuanian; History of the verb; Origin of CiR-/Ce-R-/Ci-R-type verbs
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje analizuojami a-kamieniai CiR-/Ce-R-/Ci-R- tipo veiksmažodžiai su skaidomosiomis šaknimis, t. y tipas gìnti – gẽna – gìnė. Aptariami veiksmažodžiai giñti, gìmti, miñti, dìlti, svilti ir vìrti yra seni, pratęsiantys praindoeuropietiškas šaknis, turi nemaža atitikmenų giminiškose kalbose, tačiau atitikmenys yra gana įvarios morfologinės ir apofoninės struktūros. Nulinis esamojo laiko formantas yra labai senas: baltų a kamieno veiksmažodžiai daugelyje kalbų turi analogiškos struktūros atitikmenis, tačiau yra ir formantinių atitikmenų, kurie paprastai skiriasi ir šaknies vokalizmu. Naujesnis yra preterito struktūros formavimasis – lietuvių ir latvių kalbose būtojo laiko kamienai yra skirtingi. Analizuojamųjų veiksmažodžių apofoninis tipas turėjo savo metu būti baltų kalbose gana stiprus. Stipriausias jis turėjo būti tuomet, kai šaknys *ber-/*bir- dar nebuvo išsiskaidžiusios į savarankiškus žodžius. Vėliau tipas gẽna rytų baltų kalbose ėmė silpnėti dėl atsiradusios glaudžios sąsajos tarp morfologinės struktūros ir abstrakčiosios (gramatinės) reikšmės. Būdingus aptariamojo tipo struktūros bruožus geriau išlaikė veiksmažodžiai, turintys aktyvaus veiksmo reikšmę (gẽna, mẽna, vérda). Mutatyvinės (būsenos pakitimo) reikšmės veiksmažodžiai persiformavo į šią reikšmę atitinkančius intarpinius arba sta-kamienius: dẽla, svẽla, gẽma → dỹla // dìlsta, svỹla // svìlsta, gìmsta. Tai lėmė ir balsių kaitos išlyginimą. Raidos kryptys lietuvių ir latvių kalbose bendros, tačiau atskirų leksemų likimas kiek skiriasi. [Iš leidinio]

ENThe article analyses a-stem verbs of CiR-/Ce-R-/Ci-R- type with disintegrated roots, e.g., gìnti – gẽna – gìnė. The analysed verbs giñti, gìmti, miñti, dìlti, svilti and vìrti are old. They prolong old Indo-European roots and have many equivalents in related languages. However, these equivalents are of a quite diverse morphological and apophony structure. The zero formant [2]of the present tense is very old: Aistian a-stem verbs have equivalents of the analogical structure in many languages. However, there are also formant equivalents that usually differ in the vocalism of the root. The formation of preterite structure is newer – in Lithuanian and Latvian the past tense stems are different. In its time, the type of apophony [3]of the analysed verbs must have been quite stong in Aistian languages. It must have been the strongest when the root *ber-/*bir- have not been absorbed into autonomous words yet. Later the type gẽna in east Aistian languages became weaker due to a close connection that occurred between morphological structure and abstract (grammatical) meaning. The characteristic traits of the structure of the analysed type was retained by the verbs that have the meaning of an active action (gẽna, mẽna, vérda). Verbs with a mutative meaning (change of state) reformed into infixed or sta-root verbs corresponding to this meaning: dẽla, svẽla, gẽma → dỹla // dìlsta, svỹla // svìlsta, gìmsta. This also determined the alignment of vowel change. The directions of this development in Lithuanian and Latvian are common; however, the fate of certain lexemes is slightly different.

ISSN1407-4737
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5337
Atnaujinta2013-04-28 16:13:54
Metrika Peržiūros: 1