East Baltic Middle Iron age wealth deposits in burial areas: an example of regional cultural practice

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
East Baltic Middle Iron age wealth deposits in burial areas: an example of regional cultural practice
Alternative Title:
Rytų Baltijos regiono vidurinio geležies amžiaus turtiniai depozitai laidojimo paminklų aplinkoje: regioninės kultūrinės praktikos pavyzdys
Authors:
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2013, t. 19, p. 61-80
Keywords:
LT
Laidojimo paminklai; Lobiai; Rašytiniai šaltiniai; Religija; Ritualas; Rytų Baltijos regionas; Turtiniai depozitai; Vidurinis geležies amžius, Baltijos šalys, lobiai, apeigos, religija, rašytiniai šaltiniai, laidojimo paminklai; Vidurinysis geležies amžius (V-IX a. po Kr).
EN
Baltic countries; Burial monuments; Hoards; Middle Iron Age (fifth to ninth century AD); Middle Iron Age, Baltic countries, hoards, rituals, religion, written; Religion; Ritual; Sources, burial monuments; Wealth deposits; Written sources.
Summary / Abstract:

LTArcheologijos istorijos tėkmėje laidojimo paminklai yra vienas svarbiausių ir labiausiai ištirtų archeologinių objektų. Šiuo požiūriu Rytų Baltijos regiono geležies amžius (500 m. pr. Kr. – 1200 m. po Kr.) nėra išimtis. Šio straipsnio tikslas – papildyti dar vienu įnašu pavyzdžius, liudijančius, kad laidojimo paminklai yra ne tik paskutinė mirusiųjų poilsio vieta ar praeities socialinių struktūrų manifestacija. Tuo siekiama praplėsti mūsų supratimą apie visapusišką laidojimo paminklų naudojimą ar antrinį naudojimą Rytų Baltijos regiono geležies amžiaus visuomenėse. Čia pateikiamas pavyzdys – atskirų artefaktų slėpimo geležies amžiaus kapinynuose fenomenas. Straipsnį pradedu trumpa i pristatydama turtinio depozito sąvoką. Su turtiniu depozitu aš sieju vieną ar daugiau vertingų objektų, sąmoningai paslėptą kaip artefaktų lobį atskirai tam parinktoje vietoje ir ypatingu būdu. Toliau pateikiami vidurinio geležies amžiaus turtinia i depozitai iš laidojimo paminklų trijose Pabaltijo šalyse. Tuo pavyzdžiu siekiama parodyti kaip archeologijoje galima atpažinti regioninius deponavimo veiksmus, kurie, siekiant juos iš viso išskirti, turi būti matomi plačiau, lyginant bendroje Rytų Baltijos regiono archeologinėje medžiagoje. Galiausiai išsamiau bus analizuojama Estijos medžiaga kaip išskirtinis kultūriškai ypatingas ir plačiai išlaikytas deponavimo praktikos pavyzdys. Iš viso yra penki sidabro depozitai iš laidojimo vietų Estijos vidurinio geležies amžiaus medžiagoje. Tai daugiausia sidabro papuošalų depozitai: Villevere, Kardla, Paali I ir II ir bizantiško sidabrinio indo radinys iš Kriimani. Prie šio sąrašo galima pridurti įdomų dar vieno bizantiško sidabrinio indo radinį iš Varnja. Visi jie yra importuoti tauriojo metalo objektai, skirtini V a. pabaigai – VI a. pradžiai po Kr., besitelkiantys pietinėje ir - centrinėje Estijos dalyse.Latvijoje esama dviejų depozitų laidojimo vietose: Rūsiši ir Cibėni. Jie abu daugiausia susideda iš geležinių daiktų: tam tikrų ginklų ir įrankių, žalvarinių papuošalų, žirgo aprangos elementų ir geriamojo rago fragmentų. Šie depozitai buvo datuoti V a. – VI a. pradžia, o juos supanti laidojimo erdvė buvo naudojama apytikriai tuo pačiu ar truputį ankstyvesnių laikotarpiu. Abu radiniai išsidėstę pietvakarinėje ir centrinėje Latvijos dalyje (vadinamojoje Žiemgaloje), labiausiai tikėtina, kad tai yra žuvusių karių kenotafai. Lietuvos medžiagoje nėra patikimų duomenų apie turtinius depozitus laidojimo vietose nuo I iki IX a. po Kr. Galbūt trys sidabrinės antkaklės iš Pašušvio kapinyno Vidurio Lietuvoje galėjo sudaryti atskirą depozitą. Tai paremta prielaida, kad panašių antkaklių buvo rasta atskiruose depozituose tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Beje, šis kapinynas buvo smarkiai apgadintas kasant žvyrą XIX a. pab. - XX a. pr., todėl neįmanoma pagrįsti, ar minėtos trys antkaklės buvo atskiras turtinis depozitas kapinyne, ar į jį pateko kaip kapo įkapės. Taigi, Estijos vidurinio geležies amžiaus depozitai aiškiai išsiskiria iš kitos viso Pabaltijo medžiagos. Šios ypatingos regioninės praktikos interpretacijai yra daug įvairių būdų, pradedant nuo saugaus paslėpimo ir laidojimo anapusiniam gyvenimui iki bendruomenės ritualinių veiksmų reikšmės. Siejant su pastarąja interpretacija, kai kurie senieji skandinavų ar senieji anglų rašytiniai šaltiniai pateikia tam tikras įdomias paraleles, kurios gali padėti paaiškinti šią Estijos medžiagą. Būtent jie susiję su pasakojimais apie Bjarmalandą, galbūt šiandieninę Karelijos sritį, ir jo žmones, turinčius įdomias ritualines tradicijas. [...]. [Iš leidinio]

ENArticle provides an example of how variable the uses of and practices in prehistoric burial monuments can be. The concept of wealth deposits' is introduced, which arguably helps to define the variety of intentionally concealed artefact deposits as a whole. An emphasis is put on deposits in burial areas. It is shown that the depositional practices in burial areas vary considerably in the three Baltic countries, and we can definitely talk about small-scale regional practices, not universal and unitarily interpreted cultural phenomena. Special attention is paid to Estonian Middle Iron Age material. An overview of possible interpretations based on purely archaeological reasoning, as well as parallels from written sources, is provided. [From the publication]

ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52579
Updated:
2018-12-27 21:38:02
Metrics:
Views: 54
Export: