Впервые в Европе. Староверие в Литве (1918-1923): реэмиграция, формирование церковной структуры поморцев и официальное признание Церкви

• For the first time in Europe. Old belief in Lithuania (1918-1923): reemigration, formation of Pomоrian Church structures and official recognition of the Church
• Pirmą kartą Europoje. Sentikybė Lietuvoje (1918-1923): reemigracija, pomorų bažnytinės struktūros sukūrimas ir oficialus Bažnyčios pripažinimas

LTStraipsnyje nagrinėjami svarbūs Sentikių Bažnyčios raidos aspektai Lietuvoje 1918-1923 m. (masinė reemigracija, baigtinės Bažnyčios struktūros, kurios pagrindas buvo pomorų parapijos, susiformavimas ir oficialus Bažnyčios pripažinimas) ir trys glaudžiai susijusios problemos: kaip tuomet naujų centrinių Sentikių Bažnyčios struktūrų formavimasis Lietuvoje buvo siejamas su sentikių reemigracija, prisidėjusia prie buvusio jų parapijų tinklo atkūrimo, o vėliau – sentikių bendrijos teisiniu pripažinimu 1923 m. gegužės mėn.; kaip susiformavo iš esmės vieninga pomorų bendrija to meto Lietuvoje. Šie šio tyrimo aspektai dar nebuvo nuosekliai nagrinėjami istoriografijoje, nors oficialus Bažnyčios pripažinimas tapo reikšmingu įvykiu sentikybės istorijoje, nes Lietuva buvo pirmoji valstybė Europoje, oficialiai pripažinusi Sentikių Bažnyčios autonomiją ir lygybę. Lietuvos Sentikių Bažnyčios religinei ir teisinei situacijai analizuoti pasitelkti istorikų darbai, kontekstinė istoriografija ir teisės istorikų tyrimai. Lyginant Bažnyčios teisinio statuso ypatumus regioniniame kontekste, pasitelkiama ir užsienio istoriografija, nagrinėjanti Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių sentikių bendrijų teisinę padėtį. Straipsnyje taip pat panaudoti autoriaus pastarųjų metų tyrimų rezultatai, grindžiami naujos archyvinės medžiagos kompleksu, įvairiais dokumentais ir istoriografijos idėjomis. Reikšminiai žodžiai: Sentikių Bažnyčia, pomorai, fedosejininkai, reemigracija, teisinis statusas, tarpukario Lietuva (be Vilniaus krašto).

ENThe article examines important aspects of the development of the Old Believers Church in Lithuania in 1918–1923 (mass reemigration, the formation of a complete Church structure, the basis of which was the Pomorian communities, and official recognition of the Church) and three closely interrelated problems. How the formation of new central structures of the Old Believers Church in Lithuania was associated with the reemigration of Old Believers, which contributed to the reconstruction of the former network of their communities, and with the subsequent legal recognition of the Old Believers Church in Lithuania in May 1923. Another problem is how the formation of a virtually unified Pomorian society took place. These aspects or themes of this study have not yet received consistent treatment in historiography. To analyse the religious and legal situation of the Old Believers Church in Lithuania, the works of historians, selected contextual historiography and studies of legal historians were involved. To compare the features of the legal status of the Old Believers Church in Lithuania in the regional context, foreign historiography is also involved, studying the legal status of Old Believers’ community in Poland, Latvia, Estonia and other countries. The official recognition of the Church became a landmark event in the history of the Old Belief, since Lithuania was the first state in Europe which formally recognized the autonomy and equality of the Old Believers Church in Lithuania. The article also uses the results of the author’s research in recent years, based on a complex of new archival materials, various documents, and ideas of historiography. Keywords: The Old Believers Church, the Pomorians, the Fedoseyans, reemigration, legal status, in terwar Lithuania (without the Vilnius region).

• Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. 455 p.
• Lietuvos konstitucionalizmo istorija: (istorinė Lietuvos konstitucija). 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1990 m.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 276 p.
• Lietuvos religinės mažumos 1918-1940 m. valstybės globoje. Bažnyčios istorijos studijos 2010, 3, Religija ir visuomenė neRiklausomoje Lietuvoje (1918-1940 m.), 243-270.
• Lietuvos valstybės konstitucijų istorija : XX a. pirmoji pusė. Vilnius : Justitia, 2005. 391 p.
• Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m.: istorinės retrospektyvos konstravimas. Vilnius : Eugrimas, 2009. 359 p.
• Sentikių bažnyčia Lietuvoje (1918–1926): parapijų atsikūrimas ir jų pripažinimas, Bažnyčios įteisinimas ir autonomijos problemos. Lietuvos istorijos studijos 2020, 46, 43-66.
• Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje 1945-1990 metais. Vilnius, 2001. 203 lap.
• Староверие в Литве : вторая половина XVII - начало XIX вв.. Vilnius : Aidai, 2006. 543 p.
• Староверы в Литве (1918-1940): правовой статус, социальное положение и эмиграция. Kalbotyra 2009, 54 (2), 156-168.