Lietuvos religinės mažumos 1918-1940 m. valstybės globoje
LTŠis straipsnis skirtas apžvelgti religinių mažumų padėtį tarpukariu, pagrindinį dėmesį skiriant jų statusą reglamentavusių juridinių dokumentų ir realios valstybės politikos analizei. Darbe aptariamos svarbiausios religinio gyvenimo problemos ir bendruomenių tarpusavio santykiai. Ir dabartinės, ir tarpukario Lietuvos Respublikos konfesinė struktūra buvo vienalytė: vyravo katalikai, sudarę beveik 86% gyventojų. Tad straipsnyje siekta išsiaiškinti, kaip jautėsi kitų religinių bendruomenių nariai ir kokia buvo valstybės religinė politika. Religinių mažumų teises, visų piliečių lygybę prieš įstatymus tarpukariu Lietuvoje garantavo valstybės tarptautiniai įsipareigojimai ir Konstitucija. Vis dėlto reali atskirų mažumų padėtis buvo skirtinga – iš esmės tai lėmė iš carinės Rusijos perimta tikybų juridinio diferencijavimo praktika bei valstybės politika. Juridinio asmens teisėmis ir valstybės privilegijomis naudojosi aštuonios „valstybės pripažintos“ Bažnyčios. Politinės aplinkybės labiausiai pakoregavo Lietuvos judėjų bei stačiatikių statusą. Perėmusi Rusijos imperijoje galiojusius įstatymus, Lietuvos vyriausybė aktyviai naudojosi galimybėmis formuoti šių tikybų bažnytinės valdžios institucijas, filtravo jų narius, stebėjo ir kontroliavo veiklą. Valstybės „nepripažintų“ tikybų juridinis statusas iki 1940 m. liko neapibrėžtas. Tad visi svarbiausi religinių mažumų Bažnyčių funkcionavimo svertai buvo valstybės žinioje. Negausios ir gana izoliuotos nuo vyraujančios katalikų daugumos, mažumų bendruomenės gyveno savame religiniame pasaulyje.Reikšminiai žodžiai: Religinės mažumos; Religinės mažumos, Lietuva, tarpukario laikotarpis; Lithuania; Religious minorities; Religious minorities, Lithuania, inter bellum period.
ENThe article gives an outline on the history of the General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, and the analysts on activities of the Department of the Humanities. Further, the contributors discuss the curriculum in Psychology; the History of Lithuania and the Lithuanian Army; Introduction to Philosophy; Ethics and Aesthetics; Culture of Language, and some other optional subjects. The article also touches upon some aspects of teaching methods, and the conditions and possibilities for complementary psychologicalpedagogical and humanitarian education. [text from author]
- Abortų problema Lietuvoje 1919–1940 metais: tarp teisės ir moralės / Miglė Mataitytė. Kauno istorijos metraštis. 2019, 17, p. 179-195.
- Sentikių bažnyčia Lietuvoje (1918–1926): parapijų atsikūrimas ir jų pripažinimas, Bažnyčios įteisinimas ir autonomijos problemos / Grigorijus Potašenko. Lietuvos istorijos studijos 2020, t. 46, p. 43-66.
- The History of religion in Lithuania since the nineteenth century / Arūnas Streikus. Religious diversity in post-Soviet society : ethnographies of Catholic hegemony and the new pluralism in Lithuania / edited by Milda Ališauskiene and Ingo W. Schröder. Farnham : Ashgate, 2012. P. 37-55.
- The social history of irreligion in Lithuania (from the 19th century to the present) : between marginalization, monopoly and disregard? / Milda Ališauskienė. Freethought and atheism in Central and Eastern Europe / edited by Tomáš Bubík, Atko Remmel, David Václavík New York : Routledge, 2020. P. 155-176.
- What and where is religious pluralism in Lithuania? / Milda Ališauskienė. Religious pluralism: a resource book / edited by: Aurélia Bardon, Maria Birnbaum, Lois Lee, Kristina Stoeckl. Florence: European University Institute, 2015. P. 34-39.
