Lawmaking in a post-composite state? The Polish-Lithuanian Commonwealth in the eighteenth century

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Lawmaking in a post-composite state? The Polish-Lithuanian Commonwealth in the eighteenth century
Keywords:
LT
Abiejų Tautų Respublika; Abiejų Tautų Respublika, XVIII a.; Lenkija; Lietuva; Lietuvos Didžioji Kunigaikštija; Politinė sistema; Seimas; Seimeliai; Teisė; Teisėkūra; Įstatymų leidimas.
EN
Commonwealth of the Both Nations, 18th century; Grand Duchy of Lithuania; Law; Lawmaking; Legislation; Lithuania; Local estates (sejmiki); Parliament (Sejm); Poland; Political system; Sejm; Sejmiki; The Commonwealth of Two Nations.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tiriama teisėkūra Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. pabaigoje. Teisėkūros procesų Abiejų Tautų Respublikoje tyrimas išryškina centro ir periferijos santykių sudėtingumą. Didžioji dalis sudėtinės valstybės konstitucinių priemonių veikė taip, kad būtų išvengta monarcho ir parlamento daugumos pozicijos primetimo provincijai ar atskirai politinei grupuotei. Tyrimas atskleidžia sudėtinės politikos ištakas, dualistinę ir trialistinę struktūrų bei atskiro Lietuvos identiteto tęstinumą. Tačiau po 1772 m. Abiejų Tautų Respublika nebegali būti laikoma sudėtine valstybe. Palyginus su kitų valstybių, visų pirma, su Didžiosios Britanijos, situacija, Abiejų Tautų Respublikos parlamentinio gyvenimo struktūros ir procedūrų panašumai yra gerokai ryškesni nei išlikę skirtumai atskirose valstybės dalyse. Seimelių tinklas padėjo integruoti Didžiosios ir Mažosios Lenkijos, Lietuvos, Mazovijos, Livonijos, Rusėnų, Žemaičių ir net Prūsijos politinę kultūrą. 1788-1792 m. vykusio Ketverių Metų Seimo metu Abiejų Tautų Respublikos bajorija atmetė daugelį tradicinių apribojimų, skirtų atskirų provincijų interesams apsaugoti. Daugelis Lietuvos įstatymų leidėjų ir kilmingųjų daug aktyviau rėmė „Lenkijos revoliucijos“ reformas nei jų kolegos iš Karūnos. Nors buvo gerbiamas Lietuvos susirūpinimas, Ketverių Metų Seimas įteisino vieną, suverenią ir „Lenkų“ valstybę. 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijoje atskiras Lietuvos vardas nebevartotas.

ENThe legislation in the Polish–Lithuanian Commonwealth during the end of the 18th century is researched in the article. The research of legislation processes in the Polish–Lithuanian Commonwealth highlights the complexity of centre and periphery relations. The major part of constituent state's constitutional means operated in such a way as to avoid the intrusion of monarch and the majority of parliament's position on the province or separate political group. The research uncovers the origins of constituent policy, continuity of dualistic and trialistic structures and separate identity of Lithuania. However, after 1772, the Polish–Lithuanian Commonwealth cannot be considered a constituent state. When comparing with the situation in other countries, first off all, Great Britain, the similarities of parliamentary life structure and procedures of the Polish–Lithuanian Commonwealth are much livelier than the remaining differences in separate parts of the state. The network of small parliaments helped integrating the political culture of Greater and Lesser Poland, Lithuania, Mazovia, Livonia, Ruthenia, Samogitia and even Prussia. In 1788-1792, during the four-year Parliament, the nobility of the Polish–Lithuanian Commonwealth rejected many traditional limitations, which were meant to safeguard the interests of separate provinces. Many Lithuanian legislators and noblemen much more actively supported "Polish Revolution" reforms than their colleagues from the Crown did. Even though, the concern of Lithuania was respected, the Four-Year Parliament legitimized one sovereign "Polish" state. 3 May 1791 Constitution did not even mention a separate name of Lithuania.

ISBN:
9780230231597
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/50945
Updated:
2020-07-17 21:41:52
Metrics:
Views: 95
Export: